Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Globalizacijos fondo paramą
bando gauti vos šešiems šimtams iš daugiau nei tūkstančio
bankrutavusios „Alytaus tekstilės” darbuotojų. Europarlamentarų
nuostabai, Lietuvos valdininkai tikina, kad likusieji tekstilininkai
savimi pasirūpino patys.
Šį
mėnesį Europos Parlamento (EP) nariai turi balsuoti, ar suteikti
Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo paramą be
darbo likusiems bankrutavusios „Alytaus tekstilės” darbuotojams – 298
994 eurų. Šią savaitę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM)
pateiktą paraišką jau palaimino EP Užimtumo ir socialinių reikalų
komitetas.
Nustebino europarlamentarus.
„Patikėkite, komitetas buvo labai nustebęs. Visi karštai svarstė,
kad Alytaus regionas, matyt, itin palankus darbo paieškoms, nes panašią
paraišką tuo pat metu pateikusi Ispanija prašo dešimteriopai didesnės
paramos”, – LŽ kalbėjo šio komiteto narė europarlamentarė Ona
Juknevičienė. Priminsime, kad ji aktyviai dalyvavo kuriant
Globalizacijos fondą.
Šis fondas, kurio biudžetas siekia iki 500 mln. eurų
per metus, Europos Komisijos (EK) siūlymu buvo įsteigtas 2007 metais.
Jis skirtas finansiškai paremti konkrečius Europos Sąjungos (ES) šalių
įmonių darbuotojus, nukentėjusius nuo globalizacijos. Parama teikiama
su sąlyga, kad bedarbiai aktyviai ieškosi kito darbo.
Paraišką bankrutavusios „Alytaus tekstilės”
darbuotojams paremti SADM pateikė gegužės 8 dieną. Joje numatyta, kad
parama galėtų pasinaudoti apie 600 atleistųjų, užsiregistravusių
Alytaus darbo biržoje. 2007 metais, paskelbus „Alytaus tekstilės”
bankrotą, buvo atleisti 1089 darbuotojai.
Nenori dirbti?
Kaip LŽ sakė O.Juknevičienė, jai pasidomėjus, kodėl paramos prašoma
vos pusei atleistų Alytaus tekstilininkų, SADM valstybės sekretorius
Rimantas Kairelis raštu atsakė, kad prašyme nurodyti asmenys, kurie
kreipėsi į Alytaus darbo biržą. Kiti buvę darbuotojai, kaip teigta,
arba susirado kitą darbą, arba išėjo į pensiją, arba apskritai nutarė
nedirbti. „Manau, absurdas ir netiesa, kad Alytuje lengvai susirastų
darbą beveik 600 žmonių arba kad jie galėtų leisti sau nedirbti”, –
stebėjosi europarlamentarė.
Tuo metu SADM Europos Sąjungos struktūrinės paramos
departamento direktorė Nijolė Mackevičienė tvirtina, kad negalima
teikti paramos atleistiems darbuotojams, kurie nesikreipė į darbo
biržą. „Drįsčiau labai atsakingai teigti, kad darbuotojai žinojo apie
galimą paramą, ir galima tik spėlioti priežastis, kodėl jie – apie 400
asmenų – nenuėjo į darbo biržą”, – kalbėjo valdininkė.
Pasak jos, parama atleistiems „Alytaus tekstilės”
darbuotojams teikiama jau kurį laiką. Šia galimybe jau pasinaudojo apie
30 proc. atleistųjų.
Europarlamentarė O.Juknevičienė įsitikinusi, kad
atleistiesiems galima suteikti kur kas didesnę pagalbą, tačiau SADM
nepasinaudoja galimybėmis. „Globalizacijos fondas remia ne tik
ieškančiuosius darbo ar norinčiuosius persikvalifikuoti, bet ir
pradedančiuosius savo verslą.
Tuo metu N.Mackevičienė LŽ tvirtino, kad į rankas
pinigų buvusieji darbuotojai negaus. „Išmokos verslui pradėti mūsų
Užimtumo rėmimo įstatyme nenumatytos. Tai padaryti gali tik bankas.
Reglamentas negali būti taikomas dalykams, kurie nėra deklaruoti mūsų
įstatymuose”, – kalbėjo valdininkė.
Liūdna patirtis
Patys alytiškiai savo gyvenimo nemato tokiomis šviesiomis spalvomis,
kaip jais pasirūpinti turinti ministerija. LŽ kalbinti buvę „Alytaus
tekstilės” darbuotojai pasakojo itin sunkiai ieškantys darbo.
47-erių alytiškė Loreta P., įmonėje išdirbusi 20 metų,
taip pat bandė ieškoti darbo biržos pagalbos. Moteriai, pageidavusiai
lankyti kompiuterių kursus, tokia galimybė nebuvo suteikta – esą per
žemas jos išsilavinimas. Alytiškė baigė pardavėjų kursus, tačiau jai
pasiūlytoje darbovietėje – viename prekybos centre – teištvėrė savaitę.
Darbdaviai nekreipė dėmesio į tai, kad kursų baigimo pažymėjime buvo
parašyta, kad moteris gali dirbti pardavėjos, o ne
pardavėjos-kasininkės darbą ir reikalavo sėsti prie kasos.
Paklausta, ar nesidomėjo galimybe darbo ieškotis
naudodamasi Globalizacijos fondo lėšomis, Loreta sakė mačiusi reklamą,
bylojančią, kad ES tam tikslui skiria pinigų. „Tik labai abejoju, ar
kas nors atiteks buvusiems darbuotojams”, – kalbėjo ji.
Alytaus darbo biržos Karjeros planavimo skyriaus
viršininkės Almos Miliuvienės teigimu, nuo bankroto paskelbimo iki šios
dienos pavyko įdarbinti vos 187 buvusius tekstilininkus: 139 iš jų –
nuolatiniam darbui, 37 – pagal terminuoto darbo sutartis, 11 – pagal
verslo liudijimus. Dar 159 asmenys dalyvauja aktyvios darbo rinkos
priemonėse. 22 žmonės jau išėjo į pensiją, dar 13 tai padaryti rengiasi
artimiausiu metu. Beveik šimtas asmenų buvo pareiškę norą gauti
išankstinę pensiją.