Pirmadienį Lietuvos Vyskupų konferenciją paskelbė Lietuvos vyskupų laišką Lietuvos rinkėjams.
Jau ne pirmą kartą, berods ir prieš anuos Seimo rinkimus ir prieš prezidento rinkimus panašių laiškų taip pat būta.
Tiesa, jei gerai pamenu, tai šis laiškas bene ilgiausias ir jame bene išsamiausiai paaiškinta už ką nereikia balsuoti.
Paanalizuokime konkrečiau.
Taigi, pačioje laiško pradžioje vyskupai siūlo nebalsuoti už A.Valinsko Tautos prisikėlimo partiją:
Atskirkime pigų populiarumą, savigyrą ir dangstymąsi
televizijų herojais nuo tvirtais moraliniais įsitikinimais grindžiamo
valstybės ir bendruomenės stiprinimo.
Iš karto po to pasisako prieš R.Pakso „Tvarką ir teisingumą”:
Atskirkime tuščią gąsdinimą sąmokslais ir priešrinkiminį
dosnumą nuo pastangų sudaryti visiems geras sąlygas mokytis, sąžiningai
užsidirbti ir oriai gyventi saugioje aplinkoje.
Po to keli žodeliai Darbo partijai ir jos lyderiui V.Uspaskichui:
Asmeninis atlaidumas nusidėjėliams neturi virsti naiviu
užmaršumu, kuriuo piktnaudžiauja praeities dėmių, net vakar dienos
melagysčių ir suktybių išsiginantys politikai.
Tada švelniu žodžiu užtaria valdančiąją koaliciją:
Apmaudas dėl patirtų skriaudų neturi virsti aklu kerštavimu valdžiai, kuriuo lengva pasinaudoti blogiems tikslams.
Tačiau už liberalus vyskupai balsuoti nesiūlo:
O gal iškeičiame artimo meilės įstatymą į tolerancijos
lozungą ir abejingai taikstomės su prigimtinės tvarkos griovėjais ir
abstrakčių lygybių skelbėjais.
Kartu smerkdami visus tuos (ir vėl pirmiausia liberalus) už priešinimąsi konservatorių šeimos sampratai:
Ar nesuklaidina mūsų perspėjimai, esą dėmesys šeimai
nuskriaus kitus. Pagalvokime, ar gali doras žmogus kliudyti pastangoms,
kad būsimoji vaikų karta augtų mylinčių tėvų globoje.
Po to vėl kliūna liberalams, bet jau kartu ir socdemams:
Medicinos pasiekimai vadinami stebuklais, tačiau gyvybė
vis mažiau branginama. Ar atremiame egoizmą ir tvirtai apsisprendžiame
už gyvybę.
Ir dar kartą tiems patiems:
Ar suvokiame, kad klastingos priklausomybės pagraužia
pražydusius gyvenimus, kad alkoholis yra daugelio bėdų – skurdo,
smurto, palaidumo – tikroji priežastis. O gal tik šaipomės iš pastangų
atitolinti jaunimą nuo svaiginimosi pagundų.
Vėliau jau vien tik socdemams (na, gal kartu ir visiems koalicijos partneriams?):
Ar pastebime prislėgtą ir nusivylusį, ar suteikiame tai,
ko labiausiai reikia – gal duonos, o gal padrąsinimo. Kantriai
pasvarstykime, kuo skiriasi pašalpų dalytojai ir tie, kurie siekia iš
tiesų solidarios bei darnios visuomenės.
O štai čia jau aiškiai specialiai socdemams:
Iš nelaisvės metų paveldėti ar naujieji piktnaudžiavimai
valdžia apkartina dažno piliečio gyvenimą. Kaip didinti pasitikėjimą
tais, kurie atsakingi už šalies ir kiekvienų namų saugumą, už įstatymo
viršenybę. Mąstykime, kokios politikų pastangos iš tiesų tramdo
korupciją, o dar labiau – ar patys esame nepakantūs iždo vagystėms ir
pasinaudojimui tarnybine padėtimi.
Pabaigai, visiems kitiems, kurie dar liko nepaminėti (įskaitant ir mus, blogąją žiniasklaidą):
Į visuomenės priekį, į TV ekranus veržiasi valdžios,
žiniasklaidos, verslo, kultūros atstovai, tačiau retas liudija
pasididžiavimą Tėvyne ir tikėjimu stiprinamą pilietiškumą. Paklauskime
savęs: gal žavimės tais, kurie visus kritikuoja, o patys nepadaro
nieko, kad gyvenimas taptų geresnis.
Kas liko?
Mano skaičiavimais – tik konservatoriai. Tai gal taip reikėjo iš
karto ir sakyti: Mes vyskupai Jums sakome, neturėkite kitų pasirinkimų,
tik konservatorius.
Jie uždraus vienišas motinas, gėjų paradus, alkoholio reklamą, mylės
tėvynę, nepiktnaudžiaus tarnyba, apšvies mūsų užtemusias sąmones ir ves
mus geriausiu keliu.
Ir tada Lietuvos vyskupai bus laimingi ir be jų palaiminimo net
ministro paskirti nebus galima, nekalbant jau apie premjerą ar
prezidentą. O pats vyskupų vyskupas sėdės Seime prezidento ir Seimo
pirminionko dešinėje
Ir važiuos visi ne tik Marijos pasirodymo piemenėliui metinių
minėti, bet ir visus šventuosius garbins ir per Žolinę aplink Katedrą
visi keliais eis.
Ir tada į Lietuvą ateis puikūs laikai.
Bet prieš tai paskaitykime visi kartu Konstituciją ir pasidžiaukime, kad vis dar esame pasaulietinė valstybė.