Lietuva 2010-aisiais minės
istorinio Žalgirio mūšio 600-ąsias metines. Lietuvos totorių, kurių
protėviai apsigyveno Lietuvoje didžiojo kunigaikščio Vytauto laikais,
bendruomenė sumanė pastatyti šiam valdovui dar vieną paminklą. Jis
turėtų iškilti Raižių kaime – Alytaus rajone.
Iniciatyvos ėmėsi Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos
pirmininkas Adas Jakubauskas, alytiškiai Motiejus Jakubauskas ir
Rozalija Radvinskaitė. Šie trys asmenys 2008 m. rugpjūtį įsteigė
Vytauto Didžiojo paminklo pastatymo fondą bei kviečia neabejingus
asmenys paremti idėją.
Kaip portalui „Balsas.lt” pasakojo A. Jakubauskas, kaunietis
skulptorius Juozas Šlivinskas ryžosi tiesiog padovanoti savo, kaip
skulptoriaus, idėją ir darbą. Pagal pastarojo sumanymą Alytaus rajone,
Raižių kaime, turi išaugti septynių metrų aukščio granitinė skulptūra.
Viršuje bus įamžintos Lietuvai ir totoriams reikšmingos datos, o
apačioje puikuosis Vytauto Didžiojo bareljefas. Šalia turėtų būti
pastatytas ir saulės laikrodis. A. Jakubauskas teigia, kad projektas ne
tik padės įamžinti Lietuvos totoriams svarbų Vytauto Didžiojo atminimą,
bet ir pritrauks į Raižius nemažą skaičių turistų.
Pasak A. Jakubausko, Alytaus apskrities administracija sutiko
prisidėti prie projekto įgyvendinimo – nemokamai suteiks architekto
paslaugas. Tiesa, pačią vietą, kur stovės paminklas, dar reikės
sutvarkyti. „Kol kas yra surasta tik vieta, kuri idealiai tinka. Viskas
ten labai gražiai įsikomponuoja, bet reikia atlikti nemažai darbų.
Todėl kviečiame prisidėti visus – ne tik Alytaus rajone gyvenančius
totorius, kurių ten yra apie 400 (iš viso Lietuvoje gyvena apie 4 000).
Visi, prisidėję bent tūkstančio litų auka, bus įamžinti paminklo
papėdėje”, – teigia A. Jakubauskas.
Iniciatoriai primena, kad dar 1997 metais buvo žadėta jį pastatyti
Keturiasdešimties totorių kaime, tačiau valdžios pažadai liko kyboti
ore, nors ten net buvo padėtas akmuo su užrašu, jog toks paminklas bus
ir parinktas vilniečio skulptoriaus Jono Jagėlos sukurtas maketas.
Dabar pastarasis turėtų tapti pirmuoju būsimojo Totorių muziejaus
eksponatu. Muziejų žada paremti Kultūros ministerija, į kurią, anot A.
Jakubausko, galbūt bus kreiptasi ir dėl paramos paminklo statybai.
Aiškindami paminklo Vytautui Didžiajam pasirinkimo vietą
iniciatoriai, be kita ko, nurodo ir dar vieną svarbų motyvą – būtent
ten veikė ir net sovietų laikais vienintelė Lietuvoje išliko neuždaryta
totorių mečetė.
Vytauto Didžiojo paminklo pastatymo fondui galima aukoti pervedant lėšas į AB DnB NORD sąskaitą LT 634010040900309307.
*****
Pirmieji totoriai Lietuvoje apsigyveno dar XIII-XIV amžiuje, to
meto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovams palaikant
glaudžius ryšius su Aukso Orda.
LDK didieji kunigaikščiai Gediminas, Algirdas ir Kęstutis neretai
sudarydavo karines sąjungas su totoriais, kai tekdavo kovoti su
įvairiomis Rusijos kunigaikštystėmis (ypač Maskva) ar kitais priešais.
Reikšmingas vaidmuo jiems teko ir Žalgirio mūšyje, kuriame 1410 m.
liepos mėn. 15 d. Lietuvos ir Lenkijos bei pasitelktos pavaldžių ir
sąjunginių kunigaikštysčių pajėgos sumušė Kryžiuočių ordino kariuomenę.
Dalis ištikimais sąjungininkais tapusių totorių buvo apgyvendinti
Lietuvos valstybėje, įsikūrė žemėse, kurias dovanojo didysis
kunigaikštis Vytautas. Pirmosios didesnės totorių gyvenvietės buvo
įkurtos netoli Vilniaus ir Trakų.