Miesto gyventojui internetas – kasdienybė. Tuo tarpu daugeliui Dzūkijos kaimų gyventojų ši ryšio priemonė iki šiol nebuvo prieinama ir anaiptol ne todėl, kad kaimiškųjų vietovių gyventojai nenorėtų ja naudotis.
Labiausiai domisi jaunimas
Situacija pamažu keičiasi keliuose šimtuose Lietuvos seniūnijų įsteigus viešos interneto prieigos taškus. Tai – RAIN projekto, kurio tikslas buvo diegti kaimiškosiose vietovėse plačiajuostį tinklą, rezultatas. Tačiau yra ir problemų: nutiesus kabelius, kai kurios seniūnijos interneto vis dar neturi.
Kaip „Mano Dzūkijai” pasakojo Varėnos rajono Jakėnų bibliotekos darbuotoja Aldona Valatkevičienė, bibliotekoje registruoti 74 nuolatiniai interneto vartotojai. Žmonės iš anksto „užsirašo”, kad galėtų pasinaudoti internetu, tenka sudarinėti naudojimosi grafikus
Labiausiai naująja interneto prieiga džiaugiasi moksleiviai ir jaunimas. Kaimo bibliotekose dažnai stokojama moksleiviams reikalingos medžiagos, o internetas jiems – tikras informacijos lobynas.
Nors kai kuriose seniūnijose dalis gyventojų gali naudotis internetu ir namuose, neseniai įdiegtas plačiajuostis internetas yra spartesnis – tai suteikia galimybę atsisiųsti muzikos, žaidimų ar kino filmų. Tiesa, kai kuriose seniūnijose į internetą žiūrima „rimtai” ir galimybės žaisti žaidimus jauniesiems vartotojams yra ribojamos.
Kai kur – tik laidai
Vis dėlto internetas prasiskverbė dar ne visur. Lazdijų rajono Būdviečio seniūnijoje kol kas nėra galimybės naudotis viešu internetu, nes nėra paslaugos tiekėjo. Seniūnijos darbuotojai skundėsi, jog kol kas iš projekto naudos tik tiek, kad nutiesti kabeliai, o internetu pasinaudoti galimybės nėra.
Panašiomis viltimis – prie interneto prijungti vietos mokyklą ar biblioteką – kol kas gyvena ir Druskininkų Leipalingio seniūnija.
Nauda ir malonumas
Interneto prieigos taškų populiarumas lengvai paaiškinamas – praktinė nauda. Pavyzdžiui, jakėniškiai ėmė registruotis į vairavimo kursus. Žmonės įgijo galimybę greitai ir lengvai gauti dažnai reikalingą informaciją – autobusų ir traukinių tvarkaraščius, įvairių įstaigų kontaktus arba tiesiog informaciją apie renginius. Internetu galima sumokėti mokesčius, pildyti mokesčių deklaracijas, papildyti mobilaus telefono sąskaitą.
Gyventojus domina ir ūkinių reikalų tvarkymas internetu: virtualioje erdvėje galima surasti skelbimų apie parduodamą žemės ūkio techniką, gyvulius.
Dar kiti žmonės internete ieško informacijos savo pomėgiams, skaito įvairenybių puslapius, pasidomi įžymybių gyvenimu.
Tiesa, kai kurie vyresnio amžiaus vartotojai vis dar įtariai žiūri į finansines operacijas internete: nuogąstauja, kad „pinigai ne ten nueis”. Net ir jaunesni kaimiškųjų vietovių gyventojai, rečiau nei miestiečiai, ryžtasi tvarkyti piniginius reikalus internetu – manoma, kad vartotojams dar trūksta įgūdžių ir gilesnių žinių apie interneto galimybes.
Įspūdingi skaičiai
Nors RAIN projektas dar ir nepasiekė visų žmonių, kuriems jis buvo skirtas, tačiau kaimo ir miesto atotrūkiui informacinių technologijų sferoje nuveikta jau gana daug.. „Naudotis plačiajuosčiu ryšiu turi galimybę beveik 100 proc. miesto gyventojų. O kaimo vietovėse, statistikos duomenimis, tokią galimybę iki projekto įgyvendinimo turėjo vos 2 proc. kaimų ir miestelių, kuriuose gyvena mažiau nei 500 žmonių, gyventojų”, – sakė Gytis Liaugminas, plačiajuosčio ryšio tinklo RAIN projektą vykdančios VšĮ „Plačiajuostis internetas” technologijų ir plėtros vadovas.
RAIN projektas buvo įgyvendinamas nuo 2005 metų ir kainavo net 75 mln. litų. Jį finansavo ES ir Lietuvos Respublika. Projekto esmė – sukurti Lietuvos kaimo vietovėse interneto centrus, viešai prieinamus kiekvienam norinčiajam pasinaudoti internetu. Daugiausiai tokie centrai buvo kuriami vietos bibliotekose, taip pat prieigą prie interneto įgijo daugiau nei 300 kaimo mokyklų.
Projekto metu nutiesti 3357 kilometrai šviesolaidinių kabelinių linijų, įrengti 509 RAIN mazgai. 467 kaimiškos seniūnijos buvo sujungtos su savivaldybėmis, o galimybę naudotis internetu gavo apie 300 tūkst. kaimo vietovių gyventojų.
Tačiau dar ir dabar ne visos gyvenvietės, kurias pasiekė RAIN tinklas, gali naudotis kokybišku internetu – tai priklauso nuo operatorių, teikiančių interneto paslaugas, aktyvumo.
Pasak G. Liaugmino, pirmasis žingsnis žengtas, tačiau „už borto” liko dar apie 600 tūkst. kaimo vietovių gyventojų. Kad būtų pasiekti ir jie, pradedamas RAIN-2 projektas, kurio esmė – optiniu kabeliu sujungti daugybę šiuo metu Lietuvoje esančių ir įvairiems operatoriams priklausančių mazgų. Tokiu būdu atsiras galimybė nutiesti vadinamąją „paskutinę mylią” – pasiekti patį smulkiausią vartotoją.
„Žinoma, nutiesti optinį kabelį į kiekvieną vienkiemį yra nerealu. Tačiau yra siekiamybė suteikti galimybę naudotis plačiajuosčiu internetu tokiam skaičiui gyventojų, kiek tik įmanoma”, – sakė G. Liaugminas.