Kadaise ne tik Dzūkijos, bet ir visos Lietuvos grybų bei uogų verslo
magnatas Viliumas Malinauskas šį rudenį grybų nusiperka iš pakelės prekiautojų.
Iš miško gėrybių perdirbimo verslo pasitraukęs V. Malinauskas filosofiškai
sako: „Viskas turi savo pradžią ir
pabaigą”.
Trūksta darbuotojų
,,Pirmas Lietuvoje
pradėjau šį verslą, pirmas iš jo ir pasitraukiau”, – „Mano Dzūkijai” sako V. Malinauskas, regis, nė kiek nesigailintis
savo sprendimo.
Jo vadovaujamos bendrovės
„Hesona” apyvarta, geriausiais verslui laikais siekusi 60-80 mln. litų per
metus, dabar sumažėjo iki 10 mln. litų.
„Iš grybų ir uogų nebėra
normalaus pelno, reikia gerai pasistengti, kad nuostolių nebūtų”, – atvirauja
garsus Dzūkijos verslininkas, šalia Druskininkų esančio Grūto parko įkūrėjas.
Jis sako pasilikęs tik sraigių auginimo verslą, bet čia susiduria su darbo
jėgos stygiumi – Druskininkuose sunku rasti dešimtį moterų, kurios dirbtų
sraigių rūšiavimo bei perdirbimo įmonėje.
Daugelis druskininkiečių,
pastaraisiais metais smarkiai ūgtelėjus gimtajam miestui, dirba paslaugų
sferoje, o štai sraigėms rūšiuoti tenka darbuotojus vežiotis iš Alytaus.
„Yra ir tokių žmonių,
kuriems patogu nedirbti, gyventi iš pašalpų”, – apie darbuotojų stygių pasakoja
V. Malinauskas, tituluojamas vienu turtingiausių Lietuvos verslininkų.
Grybų vis mažiau
„Geriausi laikai grybų ir uogų
perdirbėjams – jau praeityje”, – įsitikinęs V. Malinauskas. Anot jo, grybų ir
uogų paklausa tikrai nedidės, tik mažės.
Ši verslas apmiręs ir Vakaruose. ES
šalių gyventojai mieliau renkasi poilsį, nei eina į miškus ieškoti uždarbio.
Grybų kainos sukasi apie 4 eurus už
kilogramą. Po lietaus grybai būna šlapi, sunku juos parduoti. Be to, į kitas šalis vežami grybai nukenčia,
dalis produkcijos praranda gerą kokybę.
Grybavimas ir uogavimas
verslininkui dabar – tik laisvalaikio pomėgis, kaip žvejyba ir bitininkystė. Pašnekovas
pastebi: grybai ir uogos nyksta, galbūt dėl besikeičiančių klimato sąlygų,
sausros.
„Įtakos galėjo turėti ir
itin intensyvus grybavimas”, – svarsto ponas Viliumas.
Anksčiau per metus būdavo
galima supirkti 700-800 tonų mėlynių, tiek pat tonų voveraičių. Buvo laikai,
kai per sezoną būdavo superkama 300 tonų baravykų, neribotais kiekiais –
makavykų, šilbaravykių.
Verslininkas
apgailestauja, kad šiais metais apie tokius grybus galima tik pasvajoti. Tik įgudę pakelės grybautojai dar sugeba
rasti vieną kitą baravyką. O užsiimant grybų verslu, jų reiktų supirkti šimtus tonų.
Dirbti laiku ir iš širdies
Sraigių verslą „Hesona”
vadovas pradėjo prieš penkerius metus. Kol kas netrūksta norinčių rinkti
sraiges – Lietuvoje vynuoginių sraigių superkama per tūkstantį tonų. Supirktos
jos perdirbamos, sutvarkomos ir parduodamos. Pagrindiniai pirkėjai – prancūzai,
belgai, italai, laikantys šiuos gyvius vertingu maistu.
O štai Vokietijoje
sraigių valgytojų mažėja, pastebi V. Malinauskas.
Anot jo, sraigių verslas
kol kas pelningas, didesnių kliūčių jį plėtoti nėra.
,,Kokios gali būti problemos? Jei
dirbi, rimtų problemų nekyla. Tik reikia viską daryti laiku, iš širdies, tuomet
išvengsi nemalonumų”, – dėsto verslininkas.
Apie naują verslą jis kol kas
negalvoja. Mano, kad reikia rimtai pagalvoti prieš imantis naujos veiklos: per
20 metų sąlygos įkurti verslą tikrai nepagerėjo.
V. Malinauskas teigia, kad Lietuvos
verslininkams dabar nelengvas metas, daugelio verslas tiesiog stovi vietoje, o
ateityje laukia dar gilesnė krizė. Kita vertus, pašnekovas tikisi, kad išgyvenę
krizę,verslininkai turės galimybę vėl
kilti.