Dviejų Alytaus vidurinių mokyklų vienuoliktokai buvo priversti
palikti savas mokyklas ir mokslus tęsti kitose tokiose pačiose
vidurinėse mokyklose, rašo pirmadienio – „Lietuvos žinios”.
Pagal Alytaus miesto tarybos patvirtintą mokyklų tinklo pertvarkymo
planą nuo 2008 metų rugsėjo „Vidzgirio” ir „Volungės” vidurinėse
mokyklose nebekomplektuojamos vienuoliktosios klasės, nes ateityje šios
mokyklos taps dešimtmetės. Šiam politikų ir švietimo valdininkų užmojui
bandė pasipriešinti abiejų mokyklų bendruomenės.
Teismas sustabdė
Abiejų mokyklų mokytojai, palaikomi didžiosios dalies mokinių ir jų
tėvų, nenuleido rankų ir pradėjo teisybės ieškoti teisme. Mat
galiojančiuose įstatymuose numatyta, jog šalies švietimo sistemoje
vidurinių mokyklų neturėtų likti tik po ketverių metų, tai yra nuo 2012
metų. Todėl, alytiškių manymu, „Vidzgirio” ir „Volungės” mokyklų
aukštesnių klasių moksleiviams, nenorintiems pereiti į gimnazijas,
galėjo būti sudarytos sąlygos vidurinį išsilavinimą gauti šiose mokymo
įstaigose. Per ateinančius ketverius metus tai buvo galima daryti
nestabdant švietimo reformos ir nesukeliant įtampos moksleiviams, kuri
yra neišvengiama priverstinio mokyklų keitimo palydovė.
Kauno apygardos administracinis teismas balandžio 16-ąją priėmė
nutartį, kuria iki teismo sprendimo įsiteisėjimo buvo sustabdytas
Alytaus miesto savivaldybės tarybos nutarimas dėl „Vidzgirio” ir
„Volungės” vidurinių mokyklų vidaus struktūros pertvarkymo.
Tai buvo pirma ir tikriausiai paskutinė mokyklų bendruomenių pergalė prieš savivaldybės tarybą ir švietimo valdininkus.
Jau kitą dieną po vilčių suteikusios teismo nutarties priėmimo
Alytaus miesto taryba patvirtino klasių komplektavimo planą. Juo nebuvo
numatyta leisti „Vidzgirio” ir „Volungės” vidurinėse sudarinėti 11-ųjų
klasių.
„Apie teismo nutartį sužinojome tik po kelių dienų, kai buvo
priimtas tarybos sprendimas dėl klasių komplektavimo. Tai grynas
sutapimas. Be to, mes privalome vykdyti tarybos sprendimus”, – teigė
Alytaus miesto švietimo skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas.
Abiejų mokyklų bendruomenės pasipiktino tokia įvykių eiga, todėl
kreipėsi su prašymais į miesto tarybos komitetus leisti formuoti
11-ąsias klases. Tačiau mokyklų darbuotojų pateikti argumentai politikų
neįtikino – nė vienas komitetas prašymui nepritarė.
Po to darsyk buvo kreiptasi į teismą. Deja, šį kartą teismas
mokytojų prašymą atmetė ir nesustabdė tarybos sprendimo, neleidžiančio
„Volungės” ir „Vidzgirio” vidurinėse mokyklose formuoti 11-ųjų klasių.
Vaikai nesugrįš
Anot V.Valūno, jei teismas būtų leidęs komplektuoti 11-ąsias
klases, mokiniai būtų mokęsi pagal neakredituotą vidurinio mokymo
programą. „Neabejoju, kad vaikams perėjus į kitas mokyklas mokymosi
sąlygos yra pagerintos”, – teisinga permainų kryptimi neabejojo
V.Valūnas.
Kitokios nuomonės yra mokinių tėvai ir patys mokiniai. Iš trijų
11-ųjų klasių (apie 90 mokinių), kurios galėjo būti suformuotos
„Volungės” vidurinėje mokykloje, tik maždaug trečdalis nusprendė
mokslus tęsti gimnazijoje. Kiti iš vienos vidurinės mokyklos tiesiog
perėjo į kitą vidurinę. Panaši situacija ir „Vidzgirio” vidurinėje.
Negi tik perėjimu iš vienos mokyklos į kitą tokią pačią
įgyvendinamas svarbiausias švietimo reformos tikslas – suteikiamas
kokybiškas išsilavinimas? Ar ne paprasčiau buvo leisti tų mokyklų
mokiniams baigti savas mokyklas?
„Daugelis vienuoliktokų, apsisprendusių baigti ne gimnaziją, bet
vidurinę mokyklą, beveik iki paskutinės dienos laukė, kad gal vis dėlto
jiems bus leista tęsti mokslus savoje mokykloje. Ir dabar žinau, kad
jei tik būtų atrastas variantas, tenkinantis vaikus, užtektų kelių
skambučių ir visi sugrįžtų. Pirmą kartą per 24 darbo metus dešimtokus
išlydžiu su ašaromis”, – sakė „Volungės” vidurinės direktorius Leonas
Gailius. Jo manymu, šiuo atveju tikriausiai ir vėl pasitvirtins sena
tiesa: „Devynis kartus atmatuok ir tik dešimtą pjauk.”
„Pavyzdžiui, per vėlai išdrįsome pasakyti, kad ir profiliavimas
nebuvo labai geras dalykas. Tačiau gyvenimas yra negrįžtamas procesas,
todėl vaikai, net teismui priėmus mums palankų teismo sprendimą,
viduryje mokslo metų nebesugrįš”, – kalbėjo L.Gailius.
Niekas neabejoja švietimo reformos būtinumu, tačiau atkaklus
mokyklų bendruomenių pasipriešinimas rodo, jog ji įgyvendinama ne
visuomet tinkamai.