Iniciatyvos, kad Alytuje atsirastų Lietuvą ir Japoniją suartinsiantis japoniškas parkas, imasi vilniečiai.
Mintis
Dzūkijoje įsteigti japonišką parką garsiausiam Lietuvos bonsų
augintojui alytiškiui Kęstučiui Ptakauskui kilo prieš penkerius metus.
Sulaukęs pritarimo iš tuomečių Alytaus vadovų ir padedamas
bendraminčių, jis susisiekė su Japonijos landšafto asociacijos
specialistais. Šie, atvykę į Alytų susitiko su miesto valdžia,
apžiūrėjo būsimo parko vietą, konsultavo parko idėjos iniciatorius,
parengė projekto metmenis ir pažadėjo Tekančios Saulės šalies
vyriausybės finansinę paramą. Planuota, kad japoniškas parkas bus
įkurtas maždaug šešių hektarų plote šalia Alytaus piliakalnio ir
Alytupio upelio. Pirmųjų lankytojų tikėtasi sulaukti jau 2010 metais.
Parkas turėjo tapti vienu iš Rytų kultūros židinių Lietuvoje ir
pritraukti turistų srautus į Alytų. „Praėjusių metų vasarį Alytaus
miesto tarybos posėdyje buvo pritarta japoniško parko kūrimo projektui,
jis įtrauktas į Europos Sąjungos finansuojamą URBAN programą bei skirta
5 mln. litų infrastruktūrai. Dalį lėšų planuota gauti iš Japonijos
vyriausybės. Bet pasikeitus Alytaus merui projektas be jokio motyvavimo
buvo išbrauktas iš nagrinėjamųjų sąrašo”, – teigė K.Ptakauskas. Anot
pasaulinį bonsų augintojų pripažinimą pelniusio alytiškio, po tokios
žinios jis atsisakė idėjos Alytuje kurti japonišką parką.
Tačiau neseniai likimas jį suvedė su vilniečiais
verslininkais, kuriems papasakojo neįgyvendintą svajonę. Šie
K.Ptakauskui pasiūlė savo paramą. „Dabar svarbiausia gauti savivaldybės
vadovų pritarimą”, – tvirtino nykštukinių medelių puoselėtojas. Parko
iniciatyvinės grupės narių teigimu, atsisakius Alytuje įsteigti
japonišką parką, būtų praleista istorinė proga plėsti Lietuvos ir
Japonijos bendradarbiavimą kultūros, verslo ir švietimo srityse.
Projektui įgyvendinti buvo atlikti pagrindiniai paruošiamieji darbai:
dvi tarptautinės japonų kultūros konferencijos, japonų specialistų
parengtas vizualus parko projektas, sukurta vykdymo komanda.
Alytaus miesto meras Česlovas Daugėla kategoriškai
atmeta jam išsakomus priekaištus. „Japoniško parko projektas buvo
įrašytas į URBAN programą, tačiau Vidaus reikalų ministerija jį
išbraukė, nes iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų remiami tik
strateginiai projektai. Japoniškas parkas tokiems nebuvo priskirtas.
K.Ptakauskas per pusantrų metų, kai aš buvau meru, nė karto nebuvo
užėjęs pasikalbėti apie savo projektus”, – kalbėjo jis. Kol Alytus vis
dar svarsto – reikia ar nereikia japoniško parko ir ieško kaltųjų,
kodėl nevyksta jokie darbai, Kretingos rajone, Mažučių kaime, 16
hektarų sklype jau kuriamas privatus japoniškas sodas. Jį planuojama
atidaryti kitą vasarą.
K.Ptakausko nuomone, šis sodas nebūtų konkurentas
parkui, kuris atsirastų Alytuje, nes kuriant pastarąjį dalyvautų abiejų
šalių vyriausybės, o tai šiam objektui suteiktų visai kitokį statusą.
Susijęstraipsniai
