Į Lazdijų rajono savivaldybę paskambinę Sodų gatvės gyventojai nerimavo, jog jų rūšiuojamos atliekos pateks į bendrų atliekų sąvartyną. Žmonės ironizavo, kad naujieji atliekų rūšiavimo konteineriai, mieste pastatyti prieš keletą savaičių, yra vien valdžios įrankis pasipuikuoti.
„Tačiau vis tiek rūšiuojame, nes nenorime gyventi šiukšlėse. Be to, kažkaip ir „ant dūšios” lengviau, kai žinai, kad rūšiuodamas galbūt prisidedi prie gamtos, ekologijos puoselėjimo”, – sakė Vile prisistačiusi lazdijietė.
Gyventojus patikiname, kad jų išrūšiuotos atliekos bus pristatytos perdirbėjams.
Jau kitą savaitę bendrovės Marijampolės švara atstovai žada patikrinti, kaip mieste pildomi naujieji varpo formos konteineriai. „Mes nieko nevežame į sąvartyną, galite atvažiuoti ir pasižiūrėti. Kai kuriose kitose savivaldybėse, kuriose dirbame, renkame tik po vieną atliekų rūšį į vieną konteinerį. Konteineris yra 35 m3 talpos, todėl yra galimybė jame pertvaromis atskirti ertmes, skirtas atskiroms, skirtingų rūšių atliekoms. Ar kaip tik taip ir darysime Lazdijuose, ar rinksime atliekas į atskirus konteinerius, o ne į vieną su pertvaromis, priklausys nuo surenkamų atliekų kiekio”, – sakė bendrovės atliekų tvarkymo tarnybos vyresnysis vadybininkas Marius Mačys.
Susijęstraipsniai
Priminsime, kad Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (ARATC) su bendrove yra sudaręs bendradarbiavimo sutartį. ARATC direktorius Algirdas Reipas mano, jog gera žinia, kad žmonėms rūpi ar jų pastangos saugoti aplinką, rūšiuoti atliekas yra adekvačiai vertinamos.
Kaip žiniasklaidoje teigė A. Reipas, aplinkosauga yra vertybinis dalykas, susijęs su žmogaus morale, todėl požiūris į atliekų tvarkymą rodo ir žmogiškosios brandos lygį: jei žmogus neturi tinkamo požiūrio, supratimo, ką jis turi daryti su atliekomis, kaip elgtis – rūšiuoti ar ne, išversti bet kur, deginti, užkasti ar civilizuotai atsikratyti – tai aiškinimai, švietimas ar bausmės nepadės. Tačiau, anot A. Reipo, jau vis daugiau žmonių nenori gyventi ateities kartų sąskaita ir alinti gamtą savo šiukšlėmis, supranta, kad tinkamai tvarkyti atliekas yra pigiau, nei jas versti bet kur.
Kaip buvo skelbta žiniasklaidoje, Lietuvoje per Nepriklausomybės metus išmestos į gamtą ir nesutvarkytos atliekos padarė aplinkai žalos už 252 milijonus litų. Viena tona tinkamai nesutvarkytų, vadinamųjų nepavojingų atliekų padaro gamtai žalos už maždaug 1800 litų. Kiekvienais metais Lazdijų rajone į aplinką tokių atliekų išmetama apie 6-7 tūkst. tonų. Paskaičiuota, kad dešimt kartų brangiau atliekas netvarkyti, atsikratyti bet kaip, nei jas tinkamai tvarkyti, rūšiuoti.
Kaip teigia atliekų surinkėjai, greičiausiai užsipildo plastiko atliekoms skirti konteineriai: ypač vasarą žmonės daugiausiai suvartoja plastikinėje taroje supilstytų vaisvandenių, alaus. Statistikos duomenimis, kaimo vietovėse jau taip pat daugėja gyventojų, kurie ima suvokti, jog paprasčiausiai deginti atliekas, tarp jų ir įvairias plastiko bei kitokias pakuotes, yra kenksminga ne tik aplinkai, bet ir sveikatai. Apklausos ir tyrimai rodo, jog kaime žmonės vis daugiau vartoja ir modernius, naujoviškose pakuotėse pateikiamus produktus, tačiau dar ne taip aštriai kaip urbanizuotų teritorijų gyventojas suvokia tų pakuočių keliamą pavojų. Dauguma mano, kad jas tiesiog užkasus ar sudeginus, gamtos užterštumo problema taip pat amžiams „užkasama”, tiesiog nustoja egzistuoti.
Lazdijų rajono gyventojams primename, kad į visus klausimus dėl vietinės rinkliavos sąskaitų ir mokėjimų bus atsakyta paskambinus 8 318 52300, kasdien darbo valandomis.