Reguliariai
pasigirstantys pavojaus varpai vis primena, kad Lietuvos vaikų sveikata
prastėja. Artėja rugsėjis, kai iš į mokyklas pristatytų sveikatos
pažymų bus galima spręsti ar šių metų statistika nors šiek tiek
labiau guodžianti. Ar nors kiek sumažėjo vaikų sveikatos sutrikimų(stuburo
iškrypimai, laikysenos, regos sutrikimai, virškinamojo trakto ligos
bei kūno masės nukrypimai), kurie per pastarąjį dešimtmetį padarė
didelį šuolį aukštyn.
Vieni iš
dažniausių vaikų negalavimų – regos sutrikimai
Kaip
jau buvo minėta, vieni iš dažniausių sveikatos sutrikimų – tai
regos sutrikimai. Vaikų, kuriems reikalinga regos korekcija kievienais
metais daugėja. Prieš dvidešimt metų ar dar ankščiau, mokinukų,
pabalnojusių savo nosytes akinukais buvo vos vienas kitas. Neretai
jie būdavo klasiokų „apdovanojami“ ne pačiomis gražiausiomis
pravardėmis. Dabar ilgai nereikėtų ieškoti klasių, kuriose akiniais
pasipuošę trečdalis ar dar didesnė dalis vaikų.
Akys – svarbiausias
žmogaus jutimo organas, kurio dėka pažįstama supanti aplinka. Tai
labai sudėtinga optinė sistema, kurios priežiūra reikalauja didelio
dėmesio.
Dažniausiai
vaikams yra diagnozuojama šie regos sutrikimai:
- Trumparegystė,arba
miopija – tai
akių refrakcijos yda, kai žmogus prastai mato tolimus daiktus, nes
jų vaizdas susidaro prieš tinklainę.Tokia
akimi toliau esantys daiktai matomi neryškiai. Iš arti trumparegis
mato gerai. - Toliaregystė – tai akių refrakcijos yda, kai matomų objektų vaizdas susidaro
už tinklainės, todėl žmogus puikiai mato toli esančius daiktus,
bet blogai – esančius arti. - Astigmatizmas –
tai tokia regos būklė, kai skirtingose plokštumose skiriasi akies
optinės sistemos spindulių laužiamoji geba. - Žvairumas – tai vienos akies nukrypimas nuo bendro fiksacijos taško. Akys matomo
vaizdo negali sulieti į vieną. Galima pasakyti, kad praranda taip
vadinamą abiakį regėjimą, nes tokie vaikai žiūri tik viena akimi.
Ar įmanoma
išvengti akinukų?
Dalį
regėjimo sutrikimų lemia paveldėjimas, tačiau jokiu būdu negalima
visos kaltės suversti genetikai. Labai svarbu yra išmokyti vaikus
rūpintis savo akimis. Vaikai turi žinoti, kas „nepatinka“ jų
akelėms. Nuo mažų dienų prižiūrėkime, kad vaikai dirbtų , mokytųsi
ir žaistų tik tinkamoje aplinkoje.
- Vieta. Vaikas
turi žinoti, kad jo darbo vieta yra stalas.Tiek pamokos ruošiamos,
tiek piešiama ar skaitoma prie stalo, o ne lovoje,atsigulus ant žemės
ar pan.Darbo stalas ir kėdė turi būti atitinkamų aukščių: ne
per dideli, kad vaikas sėdėdamas siektų kojomis žemę ir pilnai
remtųsi nugara į atramą, ir ne per maži, kad nebūtų užsikniaubęs
virš stalo kaip „klaustukas“. - Poza..Vaikas
negali sėdėti ant kėdės, sukėlęs kojas arba pvz., vieną kojytę
pakišęs po savimi., užgulęs ant stalo ar pasirėmęs ant vienos
rankos. Atstumas tarp akių ir knygos, piešinio turi būti 30 – 50
cm. - Apšvietimas. Būtinas geras bendras patalpos apšvietimas, kurį geriausia yra papildyti
iš kairės krentančiu vietiniu. Šviesiu paros metu šviesos srautas
taip pat turi kristi iš kairės pusės. - Televizorius. Neleiskime, kad televizoriaus žiūrėjimas vaikui taptų laisvalaikio
praleidimo būdu.Televizijos laidas be pertraukos žiūrėti galima
ne ilgiau kaip 1-1,5 valandos. Būtina išlaikyti 2,5 m nuo ekrano atstumą.
Televizija, ypač mažamečiui, gali būti tik labai trumpalaikė pramoga,
o ne nuraminimo būdas, kad „tik tėvams būtų tylu“… - Kompiuteris.
Kaip ir televizoriaus žiūrėjimą, taip ir darbą kompiuteriu, būtina
kontroliuoti. Vyresnis vaikas prie kompiuterio be pertraukos gali praleisti
ne ilgiau nei valandą, o patiems mažiausiems buvimas turėtų būti
visiškai ribojamas. Darbo vieta turi būti įrengta, išlaikant nuo
monitoriaus 60cm.Monitoriaus viršus turi būti apie 7cm aukščiau
vaiko akių lygio.
Besilaikant jau išvardintų akių higienos reikalavimų,
dirbant,kas valandą reikia padaryti bent trumpą akių atpalaidavimo pertraukėlę.
Jos metu tiesiog:
Prieiti prie lango ir pakaitomis nukreipti žvilgsnį tai į
arti esantį, tai į nutolusį daiktą;
Kokią minutę tiesiog greitai pamirksėti;
Stipriai užsimerkus pabūti kokias 5 sekundes, ir tai kartoti
kokius 7 kartus;
Iš lėto nukreipti žvilgsnį į kairę, į dešinę, aukštyn, žemyn.
Negalima pamiršti
ir pilnavertės mitybos.Ypač regai reikalingas vitaminas A.
Visi žinome, kad daug jo yra morkose, tačiau įsidėmėkime,
kad tai riebaluose tirpstantis vitaminas ir kad jo įsisavinimui organizme
reikalingas bent šlakelis riebalų. Todėl ruošdami salotas, paskaninkite
jas trupučiu aliejaus, o pvz.morkų sultis šaukšteliu grietinėlės.
„Regos“ vitaminų taip pat yra mėlynėse, špinatuose ir kituose
vaisiuose bei daržovėse.
Kaip
laiku atpažinti vaiko regos sutrikimus?
Įsiklausykite į vaiko skundus.Pablogėjus regai, vaikai
dažnai patys skunžiasi pablogėjusiu matymu, galvos skausmu, nuovargiu. Neretai
vaikai pareiškia nenorą skaityti, rašyti ir net žaisti. Nebūkite abejingi ir
negalvokite pirmiausiai apie į jūsų vaiką „įsimetusį tinginuką“.Pastebėkite
savo vaiką. Gal jo akelės vakare paraudusios? Gal jis itin dažnai mirksi? Jas
trina? Gal žiūrėdamas televizorių, kreipia galvą į vieną kurią nors pusę?Tai
jau gali būti regos sutrikimų simptomai. Visas abejones geriausiai išsklaidys
ir tinkamą gydymą paskirs akių ligų gydytojas. Nenumokite ranka į kasmetinį
profilaktinį vaikų sveikatos tikrinimą. Bent kartą per metus padarykite viską,
kad užkirstumėte kelią savo vaiko sveikatos sutrikimams.
Taip pat skaitykite:
Galbūt dabar jūsų atžala jau kelintą valandą iš eilės „kybo“
prie kompiuterio…Galbūt įnikęs į bereikšmį televizoriaus
žiūrėjimą…Galbūt ir jūs šalia veikiate tą patį. Tiesiog atsitraukite nuo savo
kasdieninių rūpeščių, pakvieskite savo vaikelį prie lango, kartu atlikite
keletą akis atpalaiduojančių pratimų, o po to…į virtuvę… nusiskuskite morkų
ir pasigaminkite gardžių sveikatą stiprinančių sulčių…vis vienu žingsneliu
arčiau tikslo.