Rugpjūčio mėnesiui
įpusėjus, skubama pasidžiaugti besibaigiančiu šiltuoju sezonu bei jo teikiamais
malonumais: iškylaujama prie vandens telkinių, maistas kepamas lauke ant laužo ar grotelių. Deja, malonumą
valgyti gamtoje gali aptemdyti apsinuodijimas maistu. Maisto ruoša šiltuoju
metų laiku kelia papildomų maisto saugos reikalavimų, nes bakterijos geriausiai
dauginasi esant šiltiems ir drėgniems orams.
Iškylaujant gamtoje sukuriamos tiesiog idealios sąlygos greitam
bakterijų, virusų bei kitų mikroorganizmų
dauginimuisi maisto produktuose. Streptokokai,
stafilokokai, salmonelės, šigelės, kampilobakterijos sukelia infekcines ligas.
Šios bakterijos itin klastingos, nes nepakeičia maisto produktų išvaizdos ar
kvapo. Sugedusiame maiste atsiradusios sporinės lazdelės, apie
save pranešančios blogu kvapu, susikaupusiomis dujomis – pavojingos ligos –
botulizmo židinys.
Kauno apskrities
visuomenės sveikatos ugdymo centras rekomenduoja laikytis tolimesnių maisto saugumo reikalavimų, kad
poilsiaudami gamtoje išvengtumėte apsinuodijimų maistu:
Planuokite iš anksto
Mėsą ir paukštieną
atitirpinkite šaldytuve ar mikrobangų krosnelėje, nes darant tai kambaryje –
mėsos paviršiuje ima veistis bakterijos, nors vidus dar gali būti sušalęs.
Susijęstraipsniai
Šašlykus taip pat
marinuokite šaldytuve, o vienąkart panaudoto marinato daugiau nebenaudokite.
Savo ruoštą, o taip
pat iš restoranų bei kavinių užsakytą maistą suvartokite per dvi valandas.
Įsitikinkite, kad
pasiėmėte pakankamai maisto, o ypač vandens. Nepamirškite, kad per parą žmogaus
organizmui vidutiniškai reikia gauti tris litrus skysčių. Taip pat
pasirūpinkite indais ir maisto gaminimo įrankiais, higienos priemonėmis.
Šaltus maisto
produktus laikykite šaltai
Užšaldytus bei
greitai gendančius maisto produktus laikykite šaltkrepšyje, arba inde su ledu.
Jeigu patiekalus
iškylai pasigaminate iš anksto –
laikykite juos šaldytuve, o po to iškylos metu – šaltkrepšyje.
Norėdami ilgiau
išlaikyti produktus šaltus – šaltkrepšį laikykite pavėsyje, gerai vedinamoje
vietoje ir keiskite ledukus.
Viskas turi būti
švaru
Nepamirškite
nusiplauti rankų prieš ruošiant maistą su švariu vandeniu – iš butelio.
Jokiu būdu
nenaudokite vandens telkinių ar nežinomų šulinių vandens, nes pasak Pasaulio
Sveikatos Organizacijos duomenimis net trečdalis Lietuvos šulinių yra užteršti.
Kai saugaus
geriamojo vandens nėra naudokitės
drėgnomis servetėlėmis.
Nenaudokite tų pačių
indų, įrankių ir pjaustymo lentų žaliam ir paruoštam maistui, nes žalio maisto
bakterijos gali išplisti ir ant termiškai apdoroto maisto.
Plaukite daržoves
bei vaisius – geriausia juos prieš
vartojant dar perlieti verdančiu vandeniu, kad žūtų bakterijos.
Jeigu iškylos vietoje yra pastatyti stalai – reikia juos
užtiesti plastikine staltiese, kad apsisaugotumėte nuo prieš tai viešėjusių iškylautojų paliktų
mikrobų bei alergenų.
Gerai iškepkite mėsą
Maisto termometras,
rodantis temperatūrą produkto viduje yra vienintelis būdas įsitikinti, kad jūsų
ruošiama, mėsa ar paukštiena yra gerai iškepusi.
Naudokite maisto
termometrą tikrinti ar temperatūra mėsos viduje jau pasiekė 80-90°C. Šioje temperatūroje žūva infekcijų sukėlėjai,
tad tokį maistą galite drąsiai valgyti.
Iškeptą mėsą
laikykite karštai – palikite ant grotelių, iki tol kol tieksite maistą ant
stalo.
Niekada nevalgykite
pusiau iškeptos mėsos, jei dar matosi kraujas, geriau perkaitinti mėsą, negu
jos neiškepti.
Taip pat aukštoje
temperatūroje apdorokite ir kiaušinius, pieno produktus, žuvį, jūros gėrybes.
Kai abejojate –
meskite lauk
Maistas paliktas
lauke ar namie ilgiau nei dviem valandom
turi būti išmestas lauk. Maisto likučiai, nuimti nuo kepimo grotelių, ne ilgiau
kaip per valandą, gali būti saugiai atšaldyti šaltkrepšyje ar šaldiklyje ir sunaudoti
vėliau.
Rinkdamiesi maisto
produktus – visada pasitikrinkite galiojimo datą. Remiantis Valstybinės maisto
ir veterinarijos tarnybos duomenimis vienas dažniausių maisto prekių
parduotuvių pažeidimų Lietuvoje būtent prekyba pasibaigus
tinkamumo vartoti terminui.
Net jei etiketėje
nurodyta galiojimo data nepasibaigusi, bet jaučiate keistą kvapą, kartumą –
nedvejodami atsikratykite šių maisto produktų. Niekada nepirkite pažeistų
pakuočių. Jei konservų ar kt. produktų dangteliai išsipūtė – meskite pakuotę
lauk, nes ten jau veisiasi bakterijos sukeliančios botulizmą.
Visuomenės sveikatos specialistai pataria į kelionę pasiimti duonos, batono, šalto rūkymo
dešros, kumpio, lašinių, kietai virtų kiaušinių, pomidorų, agurkų, sausainių,
džiūvėsių, mėsos bei žuvų konservų.