Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė pranešė, kad „Elologistikos“ gaisro byla, susidedanti iš 90–ies tomų perduodama Alytaus apylinkės teismui.
Tyrėjų teigimu, nebuvo įmanoma nustatyti tikslios gaisro priežasties, tačiau tarp tirtų trijų galimų versijų – ir padegimo. Tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė sukaupė dukart daugiau padangų nei turėjo teisę laikyti gamykloje. Dėl to kaltinimai pareikšti bendrovės direktoriui, dviem aplinkos apsaugos departamento darbuotojoms bei dviem ugniagesiams.
Nemalonumai gresia ir Alytaus miesto savivaldybei, kuri esą neužtikrino statinių priežiūros.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad padaryta žala siekia 12 milijonų eurų.
Prokurorė Nomeda Urbonavičienė teigia, kad tyrėjai konstatavo tris galimas gaisro kilimo priežastis: elektros sistemų pažeidimai, technologinio proceso pažeidimai ir pašalinis ugnies šaltinis. Esą teigti, kad gaisras tyčinis – įrodymų nėra, jų neįmanoma nustatyti.
Ekspertai nustatė, kad gaisras kilo 28 numeriu pažymėtoje patalpoje ir iš jos išplito į kitas patalpas. Anot specialistų, 28-ame sektoriuje buvo padangų buvo laikyta daugiausia.
Gaisro „Ekologistikoje“ metu išdegė per 2 tūkst. tonų padangų. Pagal taršos leidimus, įmonė savo patalpose galėjo turėti iki 1 tūkst. 920 tonų naudoti netinkamų padangų. Ekspertai nustatė, kad kiekiai viršyti daugiau nei du kartus – virš 5 tūkst. tonų. Paaiškėjo, kad minėta Alytaus bendrovė padangas priimdavo ir už tai atlygį gaudavo ne tik iš tiekėjų Lietuvoje, kapotos padangos buvo vežamos ir iš Estijos.
Tyrimo metu nustatyta, kad įmonės vadovui J. Cicėnui buvo žinoma, jog bendrovė negali turėti savo patalpose daugiau nei 1 tūkst.920 tonų padangų, bet vis tiek darbuotojams nurodė toliau apdorojimui priimti jas. Pasenę įrenginiai nuolat gesdavo, tačiau kasdien atvykdavo po 3-4 vilkikus prikrautų padangų. Taip pat įtariama, kad siekdamas nuslėpti realų padangų kiekį gamykloje, vadovas nurodė buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei pateikti neteisingus duomenis apie laikomų padangų apimtis bei atvykstančius krovinius iš užsieno. Bylos duomenimis, vadovas neužtikrino, kad patalpose būtų įrengta stacionari gaisro gesinimo sistema, padangos būtų sandėliuojamos laikantis tam tikrų atstumų.
Dviem aplinkos apsaugos departameno pareigūnėms kaltinimai byloje pareikšti dėl tarnybinės pareigos neatlikimo. Jos praėjusių metų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais atlikdamos patikrinimus „Ekologistikoje“ galimai nesiėmė priemonių nustatyti realų sukauptų padangų kiekį.
Nemalonumai gresia ir Alytaus miesto savivaldybei. Pagal statybų reglamentą, kartą per metus Alytaus miesto savivaldybės specialistai turėjo vykdyti statinių priežiūrą. Anot prokurorų, jei tai būtų vykdyta – nelaimės būtų išvengta.
Dėl gaisro Alytuje gamtai padaryta beveik 6 milijonų eurų žala. Alytaus apskrities gyventojai kreipėsi į Stasio Kudirkos ligoninę dėl apsinuodijimo dūmais. Gaisro priežastims šalinti iš valstybės rezervo fondo buvo išmokėta dar beveik 6 milijonų eurų suma.
Pagal turimus leidimus įmonė Ekologistika“ per metus galėjo perdirbti 25 tūkstančius tonų padangų.
ATNAUJINTA
Nuo ko kilo gaisras „Ekologistikoje“? Oficiali sudegusios įmonės vadovo versija yra šokiruojanti. Kaip apklausiamas specialiuoju liudytoju po nelaimės teigė įmonės vadovas Juozas Cicėnas, gaisras galėjo kilti po to, „kai gretimoje įmonės patalpose kilus nedideliam gaisrui, jame užsidegė graužikas, kuris degantis atbėgo į „Ekologistiką“ ir sukėlė padangų gaisrą“. Tokią J. Cicėno versija paviešino Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius.