Didžiausias viltis daugėjant naujų koronaviruso atvejų Lietuvos gyventojai deda į medikus, valdžią ir darbdavį, tačiau ne mažiau palaikymo tikisi ir iš šeimos bei draugų.
Daugiausia pagalbos tikimasi ne iš politikų, o tiesiogiai iš sveikatos priežiūros institucijų.
Aukštus lūkesčius sveikatos priežiūros institucijoms turi kas antras gyventojas, tai yra pusė Lietuvos. Tuo tarpu lūkesčiai valdžiai, centrinei ir vietinei bei darbdaviui yra kone tokie patys kaip ir šeimai bei artimiesiems – maždaug po trečdalį (apie 30 proc.) žmonių tikisi pagalbos ir palaikymo iš čia.
Šeima ir draugai kiek lenkia kitus minėtus institutus, tad reikia nenumenkinti ir artimųjų svarbos epidemijos akivaizdoje.
Kadangi 8 iš 10 gyventojų jaudinasi dėl panašaus kritinio laikotarpio koks buvo pavasarį, pagalbos jie tikisi beveik visose gyvenimo srityse – ar tai būtų sveikatos priežiūra, darbas, mokslai, pirkiniai ar žiniasklaida. Tik skirtingos grupės, nelygu kuri jiems sritis šiuo metu aktualiausia, turi skirtingus prioritetus.
Iš sveikatos apsaugos sistemos daugiausia tikisi senjorai, ypač dirbantys senjorai, kaip ir iš nacionalinės bei vietinės valdžios; taip pat ir ta grupė, kuri kalbėdama apie savo emocijas nurodė besijaučianti labiausiai nesaugi, pasimetusi.
Labiausiai nuogąstauja dėl viruso Klaipėdos, Marijampolės gyventojai, taip pat dirbantieji pensininkai ir čia beveik 70% laukia pagalbos pirmiausia iš sveikatos priežiūros, kai šalies vidurkis ketvirčiu mažesnis.
Dirbantieji, neskaitant dominuojančių lūkesčių sveikatos priežiūrai, daugiausia paspirties tikisi iš savo darbdavio.
43 procentai samdomų darbuotojų atsakė laukiantys pagalbos būtent iš darbdavio, tad epidemijos kontekste toliau išlieka svarbi darbdavio politika užtikrinant saugumą, komunikaciją, emocinį palaikymą ir reikiamas nuotolinio darbo priemones darbuotojui, jeigu toks darbas įmanomas.
Apklausos rodo, kad iš žiniasklaidos labiausiai pagalbos laukia senjorai (26%, visų amžiaus grupių vidurkio mastu – 14%), ypač dirbantys pensinio amžiaus žmonės. Tuo tarpu iš bankų ir draudimo bendrovių daugiausia tikisi patys sau darbdaviai (22%) bei jaunimas (19% vs 13% šalies vidurkis). Pastarieji daugiau nei kiti segmentai tikisi ir iš prekybos centrų, švietimo įstaigų ir net reklamos.
Kone kas penktas šalies gyventojas tikisi pagalbos sulaukti iš prekybos centrų. Gana nedaug lūkesčių užkraunama švietimui ir žiniasklaidai – maždaug po 14 proc. šalies respondentų tikisi iš čia sulaukti pagalbos. Tiesa, jaunimo, jaunų tėvų, mamų grupėse lūkesčiai švietimui jau dvigubai didesni, o tarp studentų – jos tikisi kone kas antras. Maždaug dešimtadalis gyventojų šalyje pagalbos nesitiki iš niekur.
Dėmesį turėtų atkreipti šeimos, turinčios dirbančių aukščiausio lygio vadovų – 2 iš 3 vadovų (65%) labiausiai pagalbos tikisi iš čia. Šiam segmentui tenka didelė atsakomybė už darbuotojus, sprendimų priėmimą krizės metu, tad šeimos ir artimųjų institutas jam yra esminis pamatas; įdomu tai, kad aukščiausio lygio vadovai ir grupė, auginanti 2 ir daugiau vaikų, yra vieninteliai segmentai iš šeimos laukiantys daugiau pagalbos nei iš sveikatos institucijų.
Tyrimą „COVID-19 barometras“, kuris atliekamas daugiau kaip 50 pasaulio šalių, Lietuvoje vykdė bendrovė „Kantar“ rugsėjo pradžioje reprezentatyvios apklausos būdu internetu apklaususi 616 Lietuvos gyventojus.
Susijęstraipsniai
