Vasarą ir rudens pradžioje alytiškiai, ypatingai – iš Pirmojo Alytaus, skundžiasi jų užaugintą derlių, gėles puolančiais šliužais. Jie labai mėgsta gėlių lapus, žiedus, obuolius, o į arčiau Nemuno gyvenančių gyventojų šiltnamius nusigavę gyviai nugraužė pomidorų, agurkų lapus, taip pat paragavo ir pačių vaisių.
Kas puola ir naikina gyventojų daržus, sodus, šiltnamius Alytausgidas.lt naujienų portalui pakomentavo Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotojas dr. Rokas Butkus. Invazinėmis rūšimis nuo 2008 metų besidomintis ir 2017 m. su kolegomis jas aprašęs specialistas įvardijo, kad alytiškiams ramybės neduodantis šliužas yra ispaniškasis šliužas (lot. Arion vulgaris). Jis Lietuvoje buvo identifikuotas, tačiau pastaruoju metu pradėjo sparčiai plisti. Kodėl?
Pasak R. Butkaus, ispaniškasis šliužas Lietuvoje, kaip ir visame invaziniame areale turi labai ribotą skaičių gamtinių priešų – plėšrūnų, parazitų, konkurentų – kurie galėtų ženkliai sumažinti šių šliužų gausumą. Mokslininko teigimu, klaidų yra padarę ir patys gyventojai, žaliąsias atliekas (nupjautą žolę, nebereikalingas daržoves, dekoratyvius augalus ar jų dalis) kaupiantys atvirose vietose, o ne kompostuojantys tam pritaikytose uždarose talpose. Ne mažiau svarbus veiksnys, pagreitinantis šliužų plitimą yra grunto ar augalų su gruntu, kartu su invazinio šliužo kiaušinėliais pervežimas.
Gyventojų nusiskundimų pasiekė ir gamtosaugininkus, kol kas jų atsakymo dar nesulaukėme, tačiau yra žinoma, kad Aplinkos ministerijos iniciatyva yra atliekama invazinių Lietuvai rūšių inventorizacija, kurios pagrindu bus siūlomos priemonės invazinių organizmų gausumo reguliacijai.
Deja, kaip pastebėjo į redakciją besikreipusieji skaitytojai, nei kažkada iš JAV „atvykusių“ kolorado vabalų, nei iš Sibiro su mediena „atskridusių“ kraujasiurbių mašalų („moškių“) populiacijos nėra lengvai reguliuojamos valdiškais sprendimais, tad tikėtis, kad arionai išnyks jau artimiausiu metu, būtų pernelyg optimistiška. Prisiminus „amžiną“ kovą su Sosnovskio barščiais, sunku tikėtis, kad ministerinės darbo grupės sprendimas dėl invazinių šliužų naikinimo (nenaikinimo) ką nors iš esmės pakeis, tačiau arionų turėtų mažėti.
R. Butkaus teigimu, svarbu suvokti, jog svetimkraščiai organizmai už natūralaus savo paplitimo ribų pateko būtent dėl žmogaus ydingos veiklos. Dėl žmogaus veiklų vyksta ir tolimesnis spartus invazinių rūšių plitimas ir gausumo augimas tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse. Anot mokslininko, biologinės invazijos pasižymi ciklais – po staiga išaugusio tam tikros invazinės rūšies individų skaičiaus, anksčiau ar vėliau jų gausumas krenta, gamta yra savireguliacinė.
Kol gamta ar ministerija sprendimų dėl alytiškiams įkyrėjusių šliužų nesiūlo, dr. R. Butkus rekomenduoja keletą būdų, kaip bent šiek tiek apriboti judėjimą ar sumažinti ispaniškųjų šliužų kiekį bent jau savo valdose:
1. Tarp šliužų ir augalų saugotis ant žemės pilant druskos juostą (sausuoju periodu);
2. Tinkamai kompostuoti žaliąsias atliekas;
3. Fiziškai rinkti ir utilizuoti invazinius šliužus (kol kas efektyviausia priemonė);
4. Naudoti gaudykles (jas galima pasigaminti iš popierinių ar plastikinių arbatos, kavos, ledų puodelių, juos šiek tiek įkasant į žemę, ties ja iškerpant ertmę šliužui išliaužti ir gyviui privilioti prieš tai dar įpilant šlakelį alaus, giros ar pan.);
5. Naudoti moliuskocidus (pagamintus vario pagrindu).