Alytus turi potencialo tapti pietų Lietuvos ekonominiu centru, bet labai svarbu, kad tai nevyktų bet kokia kaina. Alytus turi būti ekologiškas, saugantis gamtą ir žmonių sveikatą miestas.
Nors Lietuva jau beveik dešimtmetį gyvena augančios ekonomikos laikotarpiu, tačiau tas ekonominis augimas nevienodai pasiekia visus šalies regionus. Nuolat girdime kalbas apie regioninę atskirtį ir pažadus ją mažinti, bet atotrūkis tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos toliau auga. Pavyzdžiui, Europos Komisijos duomenimis, BVP vienam gyventojui Vilniaus regione siekia 112 proc. ES vidurkio, o likusiuose šalies regionuose tesiekia vidutiniškai apie 65 proc. Bet kurio kito regiono gyventojas negali gauti tokios pat kokybės paslaugų kaip bet kuris sostinės gyventojas. Investicijos telkiasi Vilniuje, atlyginimų skirtumai tarp savivaldybių jau siekia du kartus ir toliau didėja. Atokesnėse savivaldybėse mažėja jaunų žmonių skaičius, netgi yra seniūnijų, kur per metus negimsta nei vienas vaikas, o Vilniuje ir aplinkinėse teritorijose gyventojų skaičius auga.
Regioninė atskirtis tiesiogiai susijusi ir su socialine atskirtimi: dalis visuomenės lieka ekonominio augimo užribyje, ne visi vaikai turi vienodas starto galimybes kurti ateitį savo gimtinėje priklausomai nuo to, ar gyvena sostinėje, ar kur nors provincijoje. Tad jeigu nenorime, kad Lietuva virstų „vieno miesto“ valstybe, o mūsų vaikai tūrėtų bent apylyges startines pozicija, turime keisti valstybės politiką. Tam pirmiausia reikia tinkamai išnaudoti priemones, kurios padėtų investicijų atėjimui į regionus.
Viena tokių priemonių – regionų specializacija. Sprendžiant regioninės atskirties problemas ir mėginant geriau išnaudoti skirtingų šalies miestų ir regionų ekonominį potencialą, tikslinga pereiti prie trijų skirtingų pakopų ekonominio augimo centrų modelio. Taip būtų galima valstybės paramą sukoncentruoti į 10 perspektyviausių Lietuvos ekonominių židinių, kiekvienam iš jų numatant atskirą augimo planą ir atitinkamą finansavimą, jį susiejant su labai konkrečiais tikslais ir rezultatais. Pavyzdžiui, pirmojo lygmens augimo centruose (Vilnius, Kaunas, Klaipėda) būtina inovacijų kūrimo ekosistema, stiprūs universitetai ir mokslo, inovacijų institutai, startuolių inkubatoriai, talentų pritraukimo schemos. Antrojo (Šiauliai, Panevėžys) ir trečiojo (Alytus) lygmens – pramonės ekosistemos, tradicinės pramonės atsinaujinimo ir gamybinių kompanijų pritraukimo programos, inžinerinių pajėgumų užtikrinimas, susisekimo infrastruktūros gerinimas. Tokia regionų specializacija, efektyvaus darbo jėgos mobilumo užtikrinimas leistų laibiau išnaudoti atskirų regionų stiprybes, priartintų darbo vietas prie gyventojų, stabdytų jų migraciją į didmiesčius ar užsienį ir mažintų socialinę atskirtį.
Kaip tik Alytus yra išsikėlęs ambicingą viziją – tapti stipriu pietų Lietuvos pramonės ir verslo centru. Alytaus pramonės parkas sparčiai plečiasi ir jau baigia pasiekti plėtros galimybės ribų, čia kuriasi didelius projektus planuojantys investuotojai. Kiekviena investicija – tai naujos darbo vietos.
Būtinas padidintas dėmesys saugumui ir aplinkosaugai
Tačiau galima pastebėti, kad kai kurios chemijos pramonės gamybinės investicijos kelia tiek vietos gyventojų, tiek veikiančių verslų susirūpinimą dėl tokių investicijų poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai. Toks susirūpinimas ne be pagrindo, ypač po katastrofos Beirute ar to paties didžiulio padangų gaisro Alytuje. Nes, bendrai žvelgiant, silpna aplinkos kontrolė ir kol kas žemas aplinkosauginės kultūros lygis lemia, jog dažnai nesilaikoma pažadų, kad ūkinė veikla neturės neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai. Dažnai realybė būna priešinga – pradėjus vykdyti veiklą nesilaikoma aplinkosaugos reikalavimų ir paaiškėja poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai.
Kitaip tariant vis aktualesni tampa ne tik investicijų ekonominės naudos, bet ir aplinkosaugos ir saugos interesai. Apskritai globalios visuomenės raida jau pasiekė tokį sąmoningumo lygį, kai aplinkos apsaugos tema darosi bendrosios politikos integruota dalimi, o stiprėjantis pilietinis sąmoningumas lemia griežtesnį aplinkos politikos įgyvendinimo reikalavimą.
Lygiai taip pat saugumo ir aplinkosaugos požiūriu deramai reikia vertinti ir planus įkurti laisvąją ekonominę zoną (LEZ) Alytaus aerodrome. Kaip minėta, pramonės parkas jau neturi kur plėstis, o likę laisvi sklypai per maži, todėl reikalinga speciali zona, kur galėtų kurtis į Alytų ateinantys investuotojai. LEZ – viena investicijų pritraukimo ir regiono konkurencingumo didinimo priemonių. Tokioje zonoje sukuriama visa gamybinėms investicijoms reikalinga infrastruktūra, taikomos mokestinės lengvatos, kurios būtų palankesnės nei pramonės parke. Preliminariai skaičiuojama, kad Alytaus LEZ galėtų pritraukti iki 600 mln. eurų investicijų ir sukurti iki 2,5 tūkst. darbo vietų. O viena tokia darbo vieta aplink sukuria dvi papildomas darbo vietas. Gilias pramonės tradicijas turinčiam Alytui tai būtų neabejotinai svarbu, nes padėtų spręsti nedarbo ir emigracijos problemas.
Tačiau LEZ parinkta vieta nėra tinkama dėl kelių aspektų. Pirma, tai yra pati žemiausia miesto vieta. Tai reiškia, kad visa pramonės tarša nusėstų į miestą. Vakarinėje aerodromo dalyje teka Nemunas, kuris įvykus kokiam nors incidentui ir išsiliejus cheminėms medžiagoms, būtų lengvai užterštas. Antra, Alytus taptų vienintele savivaldybe visoje šalyje, kur LEZ būtų įsikūrusi mieste, o ne už miesto. Unikalioje istorinėje miesto vietoje, apsuptoje gamtos, išdygtų gamyklos. Tuo tarpu visos septynios Lietuvoje veikiančios LEZ yra įkurtos už miestų – ne apgyvendintose vietovėse. Todėl LEZ įkūrimas reikštų ir vizualinę miesto taršą. Paties aerodromo sklypas neturi plėtros galimybių – daugiausiai 120 ha.
Tiek miesto, tiek centrinė valdžia turi persvarstyti Alytaus LEZ vietą. Bendradarbiaujant su Alytaus rajono savivaldybe, galima tikrai rasti tinkamą teritoriją LEZ įkūrimui. Rajono savivaldybė turi planų steigti pramonės parką ir numačiusi tam potencialiai tinkančią vietą, todėl būtų galima pasiekti sutarimą dėl Alytaus LEZ steigimo toje teritorijoje.
Tuo metu Alytaus aerodromą tinkamiausia išnaudoti aviacijos sportui. Aerodromu naudojasi akrobatinių skrydžių, sklandymo, vaikų sklandymo, aviamodelių ir kitos federacijos, o Lietuvos aeroklubo, kuris intensyviai naudojasi ir Alytaus aerodromo baze, organizuojami renginiai per metus sutraukia iki kelių tūkstančių žiūrovų.
Taigi, kalbėdami apie regioninę plėtrą, investicijų, kurios yra tikrai sveikintinos ir reikalingos, atėjimą, visada turime matyti ir vertinti konkurencingumo, ekonominio augimo ir saugumo, aplinkosaugos balansą. Lietuva yra užsibrėžusi tikslą tapti žaliosios ekonomikos lydere Europoje. Tai yra visiškai naujos kokybės ekonominis etapas, kuriuo siekiama plėtoti aplinkai palankų verslą ir gamybą. O tai neatsiejama nuo aukščiausių aplinkosauginių standartų laikymosi, inovatyvių gamtai draugiškų technologijų taikymo, aukšto resursų panaudojimo efektyvumo ir socialinės atsakomybės.
Laurynas Kasčiūnas,
Jūsų kandidatas Dzūkijos apygardoje
Politinė reklama. Bus apmokėta iš kandidato L.Kasčiūno specialiosios rinkimų sąskaitos. Užs. Nr. 2020/09/11-1