Posakis „Nėra to blogo, kas neišeitų į gera” geriausiai apibūdina
buvusio Lietuvos policijos generalinio komisaro Vytauto Grigaravičiaus
likimo vingius. Po netikėto ir skausmingo pasitraukimo iš aukštų
pareigų – rami gyvenimo tėkmė gimtinėje.
Dabar
V.Grigaravičiaus gyvenimas klostosi sėkmingai, tačiau reikėjo įveikti
sunkų etapą, kai po skaudžios eismo nelaimės Skuodo rajone (per kurią
girto policijos pareigūno vairuojamas automobilis sutraiškė tris
mažamečius berniukus) atsistatydinus iš Lietuvos policijos generalinio
komisaro pareigų teko priprasti prie kitokio gyvenimo tempo.
„Labai sunkiai pavyko persiorientuoti į kitokio
gyvenimo ritmą. Buvau girdėjęs, kad negalima taip greitai
atsipalaiduoti, jog organizmui būtinas fizinis krūvis. Paskui pats
įsitikinau, kaip tai pavojinga sveikatai. Atsistatydinęs tris mėnesius
visiškai nedirbau. Atrodė, būdavau pailsėjęs, kartais išmiegodavau net
po keturiolika valandų per parą, bet būdavo, kad ir tiek miego
pasirodydavo per maža. Organizmas tarsi norėjo atsigriebti už ilgas
įtempto darbo valandas. Tada atsirado kitų problemų – pradėjo šokinėti
kraujospūdis, širdis priminė apie save”, – pasakoja buvęs pareigūnas.
Teko konsultuotis su medikais. Gydytojai V.Grigaravičių
nuramino, esą tai normalūs reiškiniai po ilgą laiką trukusio stresų
perpildyto gyvenimo. Taip ir turi būti, pamažu viskas susidėlios.
„Taip ir buvo. Dabar jaučiuosi gerai, sportuoju.
Anksčiau pavykdavo tik pripuolus skirti tam laiko, o dabar stengiuosi
kiekvieną dieną pasimankštinti”, – sako V.Grigaravičius.
Sunkų pereinamąjį laikotarpį reikėjo ištverti ir visai
buvusio generalinio komisaro šeimai. Namiškiai visada jį palaikydavo ir
suprasdavo, nors kartais būdavo apmaudu dėl tendencingo įvykių
interpretavimo.
Ko labiausiai gaila palikus generalinio komisaro postą?
„Nebaigtų darbų, kolektyvo. Ypač dabar, kai yra reali galimybė pakelti
policijos autoritetą į kur kas aukštesnį lygį. Beje, tai ir daroma”, –
pareiškia įsitikinimą V.Grigaravičius. Jis mano, kad policijos
pareigūnų autoritetas visuomenės akyse bus vertas pagarbos.
Dabar uždirba daugiau
Trečias mėnuo V.Grigaravičius vadovauja „AS Double Invest”
bendrovei, teikiančiai konsultacines paslaugas, susijusias su asmens,
šeimos, turto ir verslo sauga. „Nauju darbu esu patenkintas, jis
įdomus, be to, turi labai daug sąsajų su tuo darbu, kurį daugiau kaip
trisdešimt metų dirbau policijoje. Tai susiję su privačia detektyvine
veikla, seklio darbu ir analitika, verslu ir ekonomika. Susipažįstu su
šių reiškinių giluminiais procesais. Tobulėju ir plečiu akiratį”, –
dalijasi mintimis apie naują darbą V.Grigaravičius.
Anot alytiškio, pagalbos į „AS Double Invest” kreipiasi
žmonės iš visos Lietuvos, nors bendrovė jokių reklaminių akcijų ir
nerengė. „Mes laikomės tokios taktikos – kam reikia mūsų pagalbos, tas
ir sužino, ir suranda”, – neabejoja didelę praktinio darbo patirtį
sukaupęs vyriškis.
Vieno šalies kampelio gyventojai prašo padėti surasti
prapuolusius skolininkus, iš kito kviečiasi į pagalbą, nes jaučiasi
stebimi ir sekami. Vieni klientai patys atvažiuoja į Alytų ir iškloja
savo bėdas, pas kitus važiuoja V.Grigaravičius. Nelygu, kokios negandos
žmogų užpuola.
„Nebėra nuolatinės nervinės įtampos, kontaktų su
politikais. Nebeliko veiksnių, kurie sukeltų stresą, nes dirbant
policijoje pasitaikydavo nemalonių situacijų, tekdavo važiuoti į Seimo
komitetus, aiškintis”, – netolimą praeitį prisimena V.Grigaravičius.
Dabar jis darbą susiplanuoja taip, kad laiko liktų
poilsiui, pomėgiams. Tačiau prisipažįsta: darbo diena beveik
nesutrumpėjo. „Jaučiu malonumą įsitraukdamas į darbą, man įdomu, be to,
yra ir daug nežinomų dalykų, daug ką atrandu verslo srityje”, – ilgos
darbo dienos priežastį atskleidė buvęs pareigūnas.
Pagrindinis V.Grigaravičiaus darbo principas paprastas:
jeigu gerai dirbsi, uždirbsi ir atlyginimui, ir bendrovės materialinei
bazei stiprinti, jei tingėsi – nieko neturėsi. Alytiškis neslepia, kad
privačiame versle jo atlyginimas didesnis už tą, kurį gaudavo
policijoje, o darbas daug ramesnis.
Gatvėje atpažįsta
Ar, pasitraukus iš aukštų pareigų, nepradingo kai kurie draugai?
„Pajutau, kas bendravo formaliai, dėl einamų pareigų. Jie pasitraukė,
nes tokiems, jei nesi vadovas, bendrauti su tavimi nebūtina. Tačiau
tokių nedaug”, – nė kiek nenusimena tokius „draugus” praradęs
V.Grigaravičius.
Anot buvusio policijos autoriteto, paprasti žmonės kaip
anksčiau, taip ir dabar pripažįsta. Ir skambina, ir gatvėje užkalbina,
o kartais mandagiai pasitikslinę, ar jis tas pats V.Grigaravičius,
pakviečia išgerti kavos. „Visiškai nejaučiu, kad žmonės būtų nuo manęs
nusigręžę, kai atsistatydinau iš generalinio komisaro pareigų”, –
džiaugiasi alytiškis.
Neseniai į susitikimą jį pakvietė Alytaus pagyvenusių
žmonių asociacija. Buvęs policijos vadovas liko sujaudintas – alytiškių
prisirinko pilnutėlė salė, kai kurie net stovėjo. „Sulaukiau daug
klausimų, labai šiltai bendravome. Tokių dalykų už pinigus
nenusipirksi. Nors kai kurie politikai sakydavo, kad aš, užuot dirbęs,
užsiimu „piaro” kūrimu, savo įvaizdžio tobulinimu. Jeigu populiarumas
būtų buvęs perkamas, kartu su atsistatydinimu jis būtų išnykęs”, –
neabejoja populiarumu daugelį politikų nurungęs alytiškis.
Bendravimas su buvusiais kolegomis taip pat išliko.
Dabar draugėn suveda tie patys pomėgiai – medžioklė, žūklė, knyga,
kartais paprasčiausias buvimas gamtoje.
Anot V.Grigaravičiaus, reta diena praeina, kad
nesulauktų skambučio iš buvusių kolegų. Kartais pasitaria, kartais
pasiguodžia, kartais šiaip pasikalba.
„Statutinėje organizacijoje, jei pats buvai žmogus,
nebuvai kirvis, šilti, draugiški ryšiai išlieka visam laikui. Jei
kolektyve buvai tarsi svetimkūnis, abejingas kitų bėdoms, į kolegas
žiūrėjai tik formaliai, tokių išėjusiųjų iš tarnybos niekas ir
neprisimena”, – įsitikinęs V.Grigaravičius.
Su buvusiais kolegomis iš Alytaus V.Grigaravičius ir
anksčiau stengėsi nenutraukti santykių, palaiko juos ir dabar. Įstojo į
Alytaus buvusių komisarų klubą ir aktyviai dalyvauja jo veikloje.
Politika nevilioja
Kalbos apie tai, jog atėjus rudeniui buvęs generalinis komisaras
pasiners į politiką ir vėl išvažiuos iš Alytaus, V.Grigaravičiui ne
naujiena, jas girdi nuolat.
Anot buvusio policijos vadovo, vieni kalba, kad su
viena partija eis į Seimą, kiti – su kita, treti prabilo, jog ruošiasi
dalyvauti prezidento rinkimuose, nes populiarumo reitingai labai
aukšti. „Girdžiu įvairiausių kalbų, įvairiausių perspėjimų. Vienos
jėgos bijo, kad eičiau į politiką, kitos priešingai – siūlo. Tačiau
politika manęs netraukia. Dar dirbdamas generaliniu komisaru pasakiau,
jog į politiką eiti neplanuoju ir tolesniuose planuose tokio žingsnio
žengimas nenumatytas. Noriu gyventi kaip paprastas žmogus savo
malonumui, gaudamas normalų atlyginimą, susikurti materialinę šeimos
bazę, padėti sūnums”, – tvirtina politikų simpatiją ir antipatiją
pelnęs alytiškis.
V.Grigaravičius sako žinąs, jog kai kurios jėgos,
bijodamos, kad jis gali dalyvauti Seimo rinkimuose, inicijuoja negražių
straipsnių rašymą, dėlioja kažkokias istorijas.
„Viena vertus, neturiu galimybės tokius dalykus neigti,
antra – net nenoriu. Tegul rašo, jei bus reikalas, patikrins faktus ir
įvertins. Visiškai nesijaudinu, tokie yra metodai. Žinau, kad
artimiausiu metu turi pasirodyti dar trys panašūs neigiami straipsniai
apie neva mano padarytas klaidas, neūkiškumą, statybas, ginklų pirkimą.
Kažkas turi norą apie mane suformuoti neigiamą visuomenės nuomonę.
Ramiai žiūriu į visus tokius dalykus, tai – žmonių sąžinės reikalas”, –
nesijaudina V.Grigaravičius.
Šerloko Holmso pypkė
Šiame likimo vingyje V.Grigaravičius labiausiai džiaugiasi galimybe
gerokai daugiau laiko praleisti su šeima. „Nebebijau, kad atšauks iš
atostogų, kad jų išeisiu, jei ministras išleis. Dabar esu pats sau
šeimininkas, galiu mėgautis laisvu gyvenimu”, – džiaugiasi
V.Grigaravičius.
Su žmona Jolanta mielai lankosi teatruose, keliauja.
Gražių įspūdžių paliko kelionė į Londoną. Čia V.Grigaravičius
įgyvendino seną svajonę – aplankė Šerloko Holmso muziejų. „Turiu
pasaulyje populiariausio detektyvo vizitinę kortelę, pypkę, kepurę,
lupą, biustą. Karnavale jau galėčiau dalyvauti”, – juokauja buvęs
generalinis komisaras. Artimiausi vasaros planai – su draugais plaukti
plaustu Nerimi, o rudenį vėl keliauti į Londoną.
Kai norisi ramesnio poilsio, V.Grigaravičius ima į
rankas knygą. „Skaitau pačią įvairiausią literatūrą – ir verslo knygas,
ir grožinę, ir spaudą. Patinka istorinės knygos, apie mafiją”, –
pasakoja alytiškis.
Dar vienas V.Grigaravičiaus pomėgis – kompiuteriniai
žaidimai. Tačiau jiems vis labiau gaila skirti laiko. Dabar dažniausiai
prie jų prisėda kaip šešiamečio anūko Manto konsultantas. „Žaidžia jis,
o aš turiu būtinai sėdėti šalia ir patarinėti”, – mielai tenkinasi
anūko patarėjo pareigomis V.Grigaravičius.