Kaip teigia interneto
enciklopedija Wikipedia:Slaptas pirkėjas (angl. mystery shopper)
– įrankis naudojamas rinkos tyrimams atlikti.
Kompanija siunčia slaptuosius pirkėjus, kurie vaidina
pirkėjus ir kuria tam tikras situacijas, kurių metu įvertina aptarnavimo
kokybę. Slaptas pirkėjas siunčiamas firmos vadovybės tyrinėti savo, konkurento
ar firmą kurios paslaugomis jau nodojamasi ar tik planuojama naudotis. Pvz.:
Turizmo agentūros siunčia slaptą pirkėja įvertinti aviakompanijų, viešbučių,
muziejų darbą.
Dabar vis populiarėja palyginamieji slaptojo pirkėjo tyrimai,
kurių metu galima sužinoti kiek vienos firmos aptarnavimo kokybė skiriasi nuo
kitos, o ne tik įvertinti patį aptarnavimo procesą.
Jeigu užsienyje slaptas pirkėjas yra senas ir įprastas
reiškinys, tai Lietuvoje slaptieji pirkėjai atsirado palyginus neseniai. Alytausgidas.lt
korespondentas kalbina vieną buvusį slaptą pirkėją, kuris dirbo Alytuje. Pavadinkime
jį Audriumi, nes pagal slapto pirkėjo taisykles, jis negali atskleisti visos
informacijos.
Susijęstraipsniai
„Prieš keletą metų radau internete skelbimą, kad reikalingi
slapti pirkėjai. Sritis buvo nežinoma, tad viliojo savo paslaptingumu, todėl
nutariau pabandyti ir išsiunčiau savo anketą. Pirmiausiai reikėjo atsakyti į
kompanijos sudarytą klausimyną. Mano atsakymai jiems, matyt, patiko, tad gavau
žinutę, kad aš papuoliau į kitą etapą” – pasakoja buvęs slaptas pirkėjas. „Antrajame
etape jau gavau konkrečią užduotį : nueiti į vieną batais prekiaujančią
parduotuvę ir pabandyti išsirinkti sau patinkančius batus. Beje, pagal paskirtą
užduotį, turėjau kuo ilgiau „šokdinti” pardavėjas, o galų gale joms pasakyti,
kad šiandien dar nepirksiu jokių batų. Užduotį atlikau sėkmingai, nes detaliai
aprašius visą procesą, gavau laišką, kad patenku į kitą etapą. Dabar jau manęs
laukė pokalbis su firmos darbuotoja, kuri išklausinėjo mane nuo A iki Z ir nuo
Z iki A. Kai pamaniau, kad jau viskas, po keleto dienų savo elektroninėje pašto
dėžutėje radau, laišką, kad patekau į paskutinį atrankos etapą – mokymus” –
apie „kryžiaus kelius” pasakoja Audrius.
„Po visą dieną trukusių mokymų, pagaliau tapau oficialiu
slaptu pirkėju. Darbas nebuvo labai sunkus: gaudavau užduotį iš kompanijos su
detaliais nurodymais, atlikdavau ją … ir
laukdavau kitų nurodymų. Šį darbą dirbau ne dėl pinigų, nes jie nebuvo
labai dideli, 30 – 150 litų už vieną slaptą pirkimą, bet tiesiog norėjosi
pabandyti save naujoje srityje. Padirbęs apie metus, nusprendžiau baigti slapto
pirkėjo karjerą, nes Alytus – mažas miestas ir man jau pradėjo kirbėti mintis,
kad mane pardavėjai jau „išryškino” ir žino, kad aš esu slaptas pirkėjas” –
apie savo slapto pirkėjo darbą baigia pasakojimą Audrius. Pasak Audriaus,
norint dirbti slaptu pirkėju, reikia turėti gerą atmintį, mokėti bendrauti su
žmonėmis, šiek tiek išmanyti psichologines subtilybes.
Beje,šių eilučių autoriui taip pat nutiko vienas įdomus
nutikimas. Užėjus į vieną Alytaus prekybos centrą, prekiaujantį statybinėmis
medžiagomis, pardavėjai ir konsultantai buvo kaip niekad malonūs. Vis
klausinėjo kuo galintys padėti, šypsojosi ir vis ragino klausti, jei kas
neaišku. Netrukus išaiškėjo ir tikroji tų pardavėjų „lipšnumo” priežastis:
sutikta pažįstama pardavėja manęs pasiteiravo, ar aš nesu pasak jos. „kontrolinis
pirkėjas”, nes pardavėjai „savais kanalais” išsiaiškino, kad slaptas pirkėjas
yra aukštas, su akiniais. O šiuos požymius aš atitikau…
Taigi, jei parduotuvėje pamatysite žmogelį, kuris labai jau
įdėmiai viską stebi aplinkui, papardavėjams pateikia galybę klausimų,
neskubėkite jo vadinti keistuoliu. Galbūt tai slaptas pirkėjas vykdo jam
paskirtą „žvalgybinę” užduotį. Na, o pardavėjams reikia būti visada
paslaugiems, šypsotis ir nuo to bus geriau ir jiems, ir mums, paprastiems
pirkėjams…