Lietuvos aviatoriai Alytuje stojo už aerodromą, o prezidente išrinko moterį ATNAUJINTA. FOTO. VIDEO

Pirmą kartą į metinę ataskaitinę-rinkiminę konferenciją ne Vilniuje ar Kaune, o Alytuje susirinko šalies aviatorius vienijančios organizacijos Lietuvos aeroklubas (LAK) nariai. Sąskrydžio išvakarėse buvo įsteigta ir specialiai aerodomams ginti skirta organizacija Lietuvos aerodromų asociacija (LAA), jos pirmosios kadencijos vadovu tapo žinomas šalies aviatorius, Alytaus ir kitų miesto aeroklubų problemas gerai žinantis Algimantas Žentelis.

Kas taps naujuoju LAK prezidentu? Šis klausimas sprendžiamas konferencijoje Alytaus aerodrome. Dviejų metų kadenciją baigusį Mindaugą Sinkevičių pakeis naujas prezidentas. M. Sinkevičius prisidėjo prie LAK stiprėjimo, tačiau šių pareigų tęsti negalės dėl padidėjusio užimtumo – tapo Jonavos rajono savivaldybės meru, jam buvo patikėtos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidento pareigos.

Buvusį Ūkio ministrą M. Sinkevičių LAK vadovo poste pretenduoja pakeisti buvęs Finansų viceministras, vadovavimo civilinės aviacijos įmonėms patirties turintis Romualdas Gėgžnas,  Lietuvos aviacijos veteranų sąjungos prezidentas, buvęs Šiaulių miesto meras Alfredas Lankauskas ir Lietuvos aviamodelių sporto federacijos prezidento pavaduotoja Eglė Paužuolienė. Naujojo vadovo laukia didelis darbas išsaugant istorinį, nuo 1939 m. veikiantį Alytaus aerodromą ir dar beveik kelias dešimtis Lietuvos aerodromų, siekiant, kad jie neužaugtų nei miškais, nei kaminais.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), kaip ir pageidavo Alytaus miesto savivaldybė, Alytaus aeroklubo nuo 1959 m. kauptą ir išsaugotą turtą, perėmė, tačiau aviatorių teisininkams kreipusis į teismą, valdininkai pastatus ir techniką turėjo grąžinti ir panašu, kad jėga veržtis į Miškininkų g. 3 teritoriją neturės teisės iki 2026 metų. Iki šio laiko aviatoriai ir juos remiantys turės išvystyti  aeroklubo ir aerodromo veiklą taip, kad iki 2078 m. jiems patikėtos aerodromo teritorijos panaudos tikslingumas abejonių nekeltų niekam.

Šie ir kiti klausimai aktualūs visiems Lietuvos aerodromams, kurių valdytojai dalyvauja LAK konferencijoje Alytuje, kurią savo pasirodymu pradėjo radijo bangomis valdomų avimodelių pasaulio čempionas Donatas Paužuolis.

Dar iki metinės konferencijos palaikymą Alytaus aviatoriams išreiškė visos LAK asociacijos, federacijos ir kreipėsi į ŠMSM, Seimą, Vyriausybę. Alytaus aerodromo turto perdavimui miesto savivaldybei pritaręs šalies premjeras Saulius Skvernelis patvirtino, kad aerodrome toliau turi būti vystoma aviacija.

„Šita visa teritorija ir turtas turi būti perduoti savivaldybei ir naudojami sporto vystymui ir puoselėjimui“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo  ir klausimo svarstymo pabaigoje užakcentavo S. Skvernelis. Miesto savivaldybė to kol kas neužgarantavo ir netgi atvirkščiai – tarybos narių balsais šią savaitę patvirtino miesto bendrąjį planą, aerodrome leidžiantį 15 metrų aukščio pastatų statybą ir užsakė Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) galimybių studiją, kuri iš esmės net nesvarsto kitų būsimų teritorijų naujai pramonei Alytuje, kaip tik aerodromo.

Ginti Alytaus aerodromą ir visus Lietuvos aviatorius pirmasis stojo Žemės ūkio ministras Andrius Palionis, nepritaręsVyriausybės sprendimui dėl alytiškių aviatorių turto perdavimo ir siūlęs naują pramonę mieste kurti ne ten, kur žaliavas ar produkciją reiktų plukdyti laivis, o ten, kur jau yra geležinkelis.

Alytaus ir kitų šalies aviatorių  pusėn stojo Seimo nariai Arvydas Anušauskas, Laurynas Kasčiūnas, Andrius Kupčinskas ir Kęstutis Masiulis, kreipęsi tiek į ŠMSM, tiek kitas valdiškas instancijas, kurias  ragina sustabdyti aerodromų naikinimą bei pristatyti visuomenei jų plėtros strategiją per Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ar kitas valstybines struktūras, prisidedant prie išlaikymo ir vystymo, mat aviatoriai visą nekilnojamąjį turtą, techniką išlaikyti savo lėšomis buvo priversti per visus pastaruosius 30 Nepriklausomybės metų.

Šią savaitę Dzūkijos sostinės ir kitų Lietuvos regionų aviatorių aktualijos pradėtos svarstyti Seime, kur už aerodromų išsaugojimą ir vystymą pasisakė ir parlamentarai Sergejus Jovaiša, Vytautas Kamblevičius, Andrius Kupčinskas, Artūras Skardžius, Kęstutis Smirnovas ir kiti. Alytiškių rinkti seimūnai, paprašyti įvardinti savo poziciją aerodromo ateities klausimu, kol kas to viešai dar nepadarė.

ATNAUJINTA

Konferenciją, kurioje buvo atstovaujama 112 mandatų, jos dalyviai vedė be pertraukos, o kandidatai į LAK prezidento postą pasisakė po 10 minučių ir šiek tiek ilgiau.

Surinkusi daugiau nei pusę (60) balsų pirmą kartą LAK istorijoje jo vadove išrinkta moteris – E. Paužuolienė. Ji patvirtino, kad Alytaus aerodromo išsaugojimas, vystant dialogą su valdininkais, bus jos pirmasis, kaip prezidentės darbas. Naujoji LAK vadovė rinkimuose ženkliai aplenkė vyresniuosius kolegas R. Gėgžną (sulaukė 31 balso) ir A. Lankauską (22), kurie savo agitacinėse kalbose taip pat palietė Alytaus ir kitų Lietuvos aerodromų skubiai spręstinas problemas. Pirmąją moterį, tapusią nuo 1927 metų veikiančio Lietuvos aeroklubo vadove, iškart pasveikino šios organizacijos vadovo kadenciją iki šiandienos ėjęs M. Sinkevičius, kuris iš savo švarko atlapo išsisegė ir E. Paužuolienei įsegė LAK ženklelį, kartu ji pažadėjęs ir visokeriopą pagalbą.