Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) galimybių studijos pristatymas, atidėtas dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos narių pastabų, nors iš esmės nebuvo pakoreguota, surengta.
Nuotolinį pristatymą pradėjo Alytaus m. meras Nerijus Cesiulis, pasiūlęs diskutuoti be politinių klausimų.
Pristatymą pradėjo Aivaras Katinas iš „Investuok Lietuvoje“, kalbėjęs apie pasaulines ir vietines LEZ tendencijas.
A. Katinas patvirtino, kad Lietuvoje trūksta „pilnai išvystytų“ sklypų, o Alytaus LEZ esą būtų vienas tokių.
Alytaus m. tarybos narė Laura Radzevičiūtė pranešėjo teiravosi, kuri iš trijų siūlomų teritorijų yra patraukliausia.
„Nenorime piršti nuomonės, tačiau LEZ Alytaus aerodrome atrodo vienareikšmiškai geriau, o jo privalumai būtų kaštai ir laikas, kurio nereiktų leisti sklypų išpirkimui“, – atsakė A. Katinas.
L. Radzevičiūtė pasiteiravo ir apie grėsmes, jeigu LEZ būtų kuriamas tokioje unikalioje gamtos vietoje, kaip Alytaus aerodromas. A. Katinas prisipažino, kad aerodrome nėra buvęs, tai yra darę tik jo kolegos.
Alytaus aerodromo vietos unikalumą „Investuok Lietuvoje“ atstovas pavadino „emociniais dalykais“.
Alytaus m. tarybos narys Gediminas Daukšys pasiteiravo, kaip LEZ studijos rengėjai nustatė, kad Alytaus aerodromo teritorija, o ne kuri nors kita investicijų reikalautų mažiausia.
Tarybos narys Česlovas Daugėla galimybių studijoje pasigedo aerodromo žemės kainos, kuri net nebuvo vertinama. Alytausgidas.lt žiniomis, ji verta mažiausia 50 mln. eurų, o jeigu ji būtų suskirstytadalimis ir pagalreikalingas paskirtis, gali siekti ir 100 mln. Eur.
Tarybos narys Sigitas Leonavičius taip pat turėjo klausimų „Investuok Lietuvoje“ atstovui, vienas jų – ar Lietuvoje veikiantys LEZ veikia miestuose ar kitose vietose, t. y. už miesto.
A. Katinas daug kartų kartojo, kad žemės paėmimas LEZ paskirčiai Alytaus aerodrome būtų lengviausia procedūra. Tiesa, daugiau nei 100 hektarų užimanti Alytaus aerodromo žemė Miškininkų g. 3 šiuo metu pagal panaudą iki 2078 metų yra skirta vietos aviatorių organizacijai, nuo 1959 metų čia veikiančiam Alytaus aeroklubui.
„Neperšu nuomonės“, – pakartojo A. Katinas, S. Leonavičiaus paklaustas apie tai, ar pasaulyje kur nors veikia pramoninis LEZ, kuris nuo miesto centro būtų nutolęs ne kilometrų, o … 600 metrų atstumu.
Tarybos narys Gintautas Andriuškevičius teiravosi apie Lietuvos LEZ teritorijų užimtumą, valstybei priklausančio „Investuok Lietuvoje“ atstovas atsakė, kad Iš pusantro tūkstančio hektarų Lietuvoje apie trečdalis yra išvystytos teritorijos.
S. Leonavičius A. Katino konsultacijas pavadino ne ekspertinėmis, o „tikėjimo žodžio bažnyčios“ įtikinėtojo pasirodymu.
Č. Daugėlos klausimo apie tai, ar žinoma apie tai, kad aerodromas yra Alytuje žemiausioje teritorijoje „Investuok Lietuvoje“ atstovas nesuprato ir mėgino kalbą kreipti į teritorijos drenavimą, o ne apie aplinkosaugines grėsmes, kokios atsirastų LEZ įkūrus ne ant kalvos, o dauboje, kur smogas laikytųsi, sklistų toje pačioje teritorijoje, t.y. Pirmame Alytuje ir apylinkėse.
LEZ galimybių studiją Alytaus miesto savivaldybės užsakymu daugiau nei už 30 tūkst. eurų parengusios bendrovės „Smart Continent LT“ vadovas Andrius Jaržemskis, įsijungęs į pristatymą, iškart pastebėjo įkaitusią situaciją. Daugiau kalbėti, ypatingai „politiniais terminais“, jis nepanoro, o pristatymo atsakomybę perkėlė savo pavaldinei Simonai Juknevičiūtei. Ji, skirtingai, nei A. Katinas, be išvedžiojimų, kaip tinkamiausią LEZįkūrimui, įvardijo Alytaus aerodromo teritoriją.
Pasak S. Juknevičiūtės, LEZ Alytuje galėtų būti pačių moderniausių technologijų.
„Deja, aplinkosauginio vertinimo siūlydami Alytaus aerodromą neatlikome, prioritetai renkantis buvo laikas ir kaštai“, – prisipažino studiją atlikusios „Smart Continent LT“ vadovas.
„Man gaila, kad atlikdami galimybių studiją jūs nuėjote pigiausiu keliu“, – į pristatyme gautą informaciją sureagavo L. Radzevičiūtė.
„Mes esame bendriniai konsultantai", – į tai, kad buvo neįsigilinta ir į aplinkosauginius, ir realios žemės kainos aerodrome klausimus, pakomentavo S. Juknevičiūtė, pridūsuri, kad vertinimas pagal investicijų, reikalingų įrengti LEZ 1 hektarą, būtų netikslingas. Tokiai logikai prieštaravo Č. Daugėla, teigęs, kad investicijų į hektarą ar arą skaičiavimas vertinant galimybes yra būtinas.
„Reiškiu jums užuojautą dėl jūsų atliktos galimybių studijos, kuri, deja, siūta „baltais siūlais“, – į „tikslinės užsakomosios studijos“ pristatymą reagavo ir „Smart Continent LT“ bendrovės gėda ją pavadino S. Leonavičius, patvirtinęs, kad kurti LEZ beveik Alytaus miesto centre yra tik kelių jaunų miesto politikų užgaida, už kurių slypi 50 mln. eurų suma už žemes ir apie 10 mln. Eur, kurias būtų galima gauti investicijoms iš Europos sąjungos.
„Neprekiauti savo įmonės ir savo žmonių reputacija, studiją atliekant neobjektyviais ir net melagingais skaičiais", – siūlė G. Daukšys, „Smart Continent LT“ vadovui A. Jaržemskiui pateikęs ir realius rinkos skaičius, kurie iš esmės paneigia LEZ kūrimo Alytaus aerodrome naudingumą.
„Jeigu dabar įdėtų tikras kainas, LEZ įkūrimas aerodrome kainuotų 4 su puse karto brangiau nei pristatoma savivaldybės užsakytoje galimybių studijoje", – komentavo Č. Daugėla, apgailestavęs, kad „Smart Continent LT“ LEZ statyti Vilniaus centre nesiūlo, o Alytaus miesto centre – rekomenduoja.
Tarybos narys Valerijus Vencius studijos rengėjų teiravosi, kodėl LEZ idėjai peršama Alytaus aerodromo teritorija, jo nuomone, bendra laisvosios ekonominės zonos teritorija su rajonu būtų daug dėkingesnės. „Kodėl jūs slepiate, kad pono Venciaus minimoje teritorijoje yra daug valstybinių žemių?“, – S. Juknevičiūtės pasiteiravo G. Daukšys. „Smart Continent LT“ atliktos studijos pristatinėtoja atsakė, kad rajono teritorijoje LEZ planuoja pati Alytaus rajono savivaldybė, tad miestui gali būti netinkamas pasirinkimas.
„Ambicijų studija, kurioje matome, kad Alytaus regiono plėtros tarybos pirmininkas (Alytausgidas.lt pastaba: Nerijus Cesiulis) neatliko darbo ir nesusitarė su Alytaus rajonu“, – pristatymo pabaigoje pareiškė S. Leonavičius.
Dėl to, kad negavo atsakymų nė į vieną pateiktą klausimą, į merą kreipėsi Č. Daugėla, vietoje atsakymo N. Cesiulis priminė buvusio mero inicijuotos Naujosios gatvės antrosios eismo juostos tiesimo plonybes, kai reikėjo išpirkti „išsikišusį“ namą.
Vietoje iš anksto planuoto laiko, LEZ galimybių studijos nuotolinis pristatymas vyko dukart ilgiau, šį diskusijų maratoną mėgino stabdyti ir į klausimus atsakyti elektroniniu paštu siūlė N. Cesiulis.
V. Vencius siūlė siekti bendradarbiavimo su Alytaus rajono savivaldybe ir plėtros į šiaurės vakarus su galima beveik 150 hektarų teritorija.
Galimybių studiją atlikusios bendrovės vadovas A. Jaržemskis, mėgindamas apibendrinti diskusijas, prakalbo apie galimybes LEZ, kuris planuojamas Alytuje, sulaukti iš … Kinijos sugrįžtančios pramonės. Tokie argumentai tapo „vyšnia“ ant „Smart Continent LT“ parengtos LEZ Alytuje galimybių studijos, tiesa, tokia uoga N. Cesiulis norėjo matyti L. Radzevičiūtės apibendrinimą. „Man studijoje trūksta kokybinės analizės, aplinkosauginių reikalavimų, tai ką mes svarstysim komitete?“, – miesto mero pasiteiravo L. Radzevičiūtė.
N. Cesiulis pabaigoje paprašė klausimus, į kuriuos nebuvo atsakyta, atsiųsti per savaitę.
„Visi klausimai buvo pateikti LEZ galimybių studijos pristatymo metu, jos tiesioginėje transliacijoje, į juos rengėjai tegu atsako raštu“, – miesto mero paprašė Č. Daugėla, patvirtinęs, kad Alytaus rajono meras taip pat yra už bendrą LEZ ir stebėjosi, kodėl „Smart Continent LT“ atstovai, prieš pristatymą pareiškę, kad „politiniais terminais“ nekalbės, įrodinėjo, kad rajonas nenori bendro LEZ su miestu ir pan.