Alytaus futbolininkų sezonas dėl karantino neprasideda, krepšininkų, rankininkų čempionatai – nutraukti, rankininkių ir tinklininkių – sustabdyti. Iki birželio veiklą sustabdę, tik namų treniruočių režimą palaiko Dzūkijos sostinės lengvaatlečiai. Beje, jų reakcija į karantiną – įvairi, deja, pasaulio lengvosios atletikos federacijai sustabdžius atletų atranką į Tokijo (Japonija) olimpines žaidynes, kurios buvo perkeltos iš 2020 į 2021 m., kai kurie nebemato prasmės rengtis sezonui.
Iškovoti bilietą į Tokiją lengvaatlečiai ir toliau galės dviem būdais – įvykdę normatyvus arba rinkdami reitingo taškus, atranka baigsis metais vėliau, o visi 2020 metų rezultatai, kurie bus pasiekti iki lapkričio imtinai, atrankai reikšmės nedarys. Tai yra, jei sportininkas normatyvą šiemet įvykdys net Europos čempionato finale ar taps čempionu – teisės dalyvauti olimpiadoje neįgis, tad tenka prižapažinti, kad koronaviruso pandemija ne tik keičia sportininkų planus, tačiau ir kėsinasi į karjeras.
„Man buvo smūgis, kai olimpines žaidynes nukėlė į kitus metus, bet susikaupiau. Pakalbėjome su treneriu ir sakėme, kad man įmanoma įvykdyti olimpinį normatyvą rudenį, o tada nereikėtų skaičiuoti reitingo taškų. Toks buvo planas ir buvau iš tų žmonių, kurie per karantino laikotarpį nenutraukė treniruočių proceso, nemažinau apsukų, darydavau tiek greičio, tiek ištvermės treniruotes. Sau mintyse pasakiau, kad stengiuosi rudenį įvykdyti normatyvą, tačiau vėl viskas pasikeitė“, – sako iš Alytaus kilusi ėjikė Brigita Virbalytė-Dimšienė. Ji turėjo pakankamai aukštą poziciją planetos reitinge ir jei atranka į olimpiadą būtų vykusi šiemet, į ją patekti turėjo realių galimybių.
„Negaliu sakyti, kad nebelieka prasmės treniruotis, nes visada galvojame apie Tokijo olimpines žaidynes, bet forsuoti, skubinti įvykius, prasmės nėra. Esu sugrįžusi po traumos ir vis dar jaučiu jos pasekmes, tad nesinori rizikuoti, kadangi medicininės priežiūros sportininkai šiuo metu neturi. Šiai dienai reikėtų galvoti apie tam tikrą atostogų rėžimą ir vasaros gale, rudens pradžioje pradėti rengtis normatyvo įvykdymui 2021 metais“, – sako B.Virbalytė. Panašiai į naujieną reagavo kone visi Lietuvos ėjikai. Varžybų vasarą jiems apskritai nėra numatyta.
„Olimpinės svajonės kai kurie iš mūsų siekia visą karjerą, tad nežinau, ar rasčiau motyvacijos rengtis žemo rango varžyboms, nes jos greičiausiai būtų kažkokio lygio startai Lietuvoje. Lietuvaičių ėjikių turime vos kelias ir rizikuoti savo sveikata, neturint medicininės priežiūros… Galbūt tai galėtų būtų kontrolinis startas, kuriame pasitikrinčiau savo jėgas, bet varžybos rudenį nebūtų tos, kuriose būtų siekiama aukšto rezultato, nes prasmės nėra“, – prisipažino ėjikė.
Panašiai į susidariusią situaciją reagavo kol kas arčiausiai patekimo į žaidynes iš Lietuvos maratonininkų esantis, iš Alytaus rajono kilęs Remigijus Kančys. Jis balandžio 19 dieną įveikti maratoną turėjo „Golden label“ statusą turinčios Vienos (Austrija) maratone, tačiau prieš kelias dienas jis buvo atšauktas.
„Iš pradžių sustresavau, kada viską atšaukė, bet po to, bedarant atkarpas, paliko ramiau. Nepanikuoju, yra kaip yra, reikia toliau treniruotis. Gaila tos sportinės formos, bet stengiuosi ją išlaikyti ir lauksiu kito starto“, – sakė R. Kančys. Nors gegužę dar neatšaukti tokie maratonai, kaip „Golden label“ statusą turinti Ryga (Latvija), tačiau trasa kaimyninėje valstybėje nėra greita, o lietuviams paranku planuoti startą, esantį arčiau balandžio 19-osios – tada buvo numatytos varžybos Vienoje. Realiausia alternatyva tampa savaite vėliau vyksiantis „Agathum“ Kauno maratonas, kurio organizatoriai seka situaciją Lietuvoje bei varžybų perkelti kol kas neplanuoja. „Tikslaus plano dar neturiu, bet realiausias yra Kauno maratonas, jei jo neatšauks. Gali būti, jog antri metai iš eilės bus Kaune, turbūt likimas nori, kad startuočiau čia“, – tvirina R.Kančys, kuriam priklauso Kauno maratono rekordas.