-273.15 c Alytus
Sekmadienis, Gegužės 31d.
VideoreportažaiAktualijos
2020 Balandžio 10d.
0

Tikintieji jungiasi į bendrą maldą internete (TIESIOGINĖS MIŠIŲ TRANSLIACIJOS ĮRAŠAS)

title

Netekome Velykų, tačiau kas Velykų šventime yra svarbiausia? Be abejo, Kristaus prisikėlimas, o jis juk nepriklauso nuo virusų plitimo ar nenumatytų aplinkybių poveikio, skelbia Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Visiems suteikiu ganytojinį palaiminimą, sveikina Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas.

Kadangi vietos, kur dėl epidemijos yra suvaržytas žmonių judėjimas ir uždrausti vieši susibūrimai, Didžiosios savaitės ir šv. Velykų iškilmės liturgija 2020 m. švenčiama be žmonių, tikinčiųjų prašoma dvasiškai jungtis į bendrą maldą, sekti tiesiogines pamaldų transliacijas.

Lietuvos vyskupai nurodo, kad pandemijos laiku Didžiosios savaitės ir šv. Velykų pamaldas bažnyčiose švenčia tik kunigai – rezidavimo vietose, uždarose bažnyčiose, be tikinčiųjų dalyvavimo.

Alytausgidas.lt tiesioginės videotransliacijos iš Šv. Kazimiero bažnyčios įrašas:

Dėl bažnyčių veiklos karantino metu. Šv. Velykų rytą (8 val.) skambės visų bažnyčių varpai. Bendros Atgailos pamaldos taip pat nebus organizuojamos. Tikintiesiems velykinę išpažintį galima atlikti iki birželio 29 d., tad nebūtina skubėti ją atlikti iki Velykų. Tačiau galima pavieniams asmenims kreiptis į kunigą išpažinties, tuo metu, kai parapinė bažnyčia atvira privačiai maldai. Vyskupai taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo metu galima pasinaudoti dvasine išpažintimi, sužadinus tobulą gailestį. Toks gailestis apima ir pasiryžimą atlikti sakramentinę išpažintį, kai tam vėl bus galimybė. Tikintiesiems rūpimu klausimu – pasikalbėti su kunigu prašoma visų pirma telefonu ar susisiekti el. paštu.

Dėl paramos parapijoms, kai bažnyčiose nevyksta viešos pamaldos. Norėdami paremti parapiją jos būtiniausioms šiuo metu reikmėms (nesant galimybės perduoti auką į rankas), galime aukoti internetu į parapijos sąskaitą, grafoje „Mokėjimo paskirtis" nurodyti „Auka“ ar „Sekmadienio rinkliava". varbi parama šiuo metu Bažnyčiai būtų ir šv. Mišių užsakymas įvairiomis intencijomis, nes kunigai aukoja šv. Mišias net ir už uždarytų durų, yra pasirengę ir toliau savo malda užtarti tikinčiųjų prašymus. Užsakant Mišias telefonu (arba el. paštu), nesant galimybės perduoti auką į rankas, ją taip pat galima pervesti į parapijos sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant „Auka už Mišias“.

Remti norimos bažnyčios (parapijos) kontaktus rasite ČIA:

Dešiniosios Nemuno pusės (Kaišiadorių vyskupijos) parapijos

Kairiosios Nemuno pusės (Vilkaviškio vyskupijos) parapijos

Lietuvos vyskupų laiškas

Brangūs broliai ir seserys, su šv. Velykomis! Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus prisikėlimas iš numirusių yra džiugiausia žinia, kokią žmonija yra girdėjusi! Sveikiname Jus šią didžią mūsų tikėjimo šventės dieną! Ji mums skelbia: Dievas aplankė žemę kaip Jėzaus Kristaus asmuo, Jis žmones mokė, guodė ir gydė, tačiau buvo neteisingai apkaltintas ir nužudytas, bet trečią dieną prisikėlė iš numirusių. Jėzaus prisikėlimas parodė, koks yra žmogaus gyvenimo tikslas – mes esame sukurti amžinybei! Ir iki Kristaus prisikėlimo žmoniją lydėjo tikėjimas, kad gyvenimas po mirties egzistuoja. Tačiau tik po šio didingo Velykų įvykio visi mes turime galingą pagrindą vilčiai, kad išsipildys Jėzaus pasakyti žodžiai: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, – nors ir numirtų, bus gyvas“ (Jn 11, 25). Kokia svarbi yra mūsų tikėjimo reikšmė: nuo jo priklauso mūsų amžinas likimas! Tad dabar, pasak šv. apaštalo Pauliaus, „mes esame išgelbėti viltimi“ (Rom 8, 24). Mūsų Mokytojas ir Viešpats žada mums dangų, jei priimsime Jo meilę ir draugystę.

Šiais metais Velykas švenčiame neįprastai. Vienijamės su Jėzumi, kuris taip pat buvo priverstas dėl grėsmės gyvybei keliauti į šventes Jeruzalėje „ne viešai, o tarsi slapčiomis“ (Jn 7, 10). Ir mus karantino sąlygos verčia svarbiausią mūsų tikėjimo šventę išgyventi „tarsi slapčiomis.“ Negalime viešai ateiti į Bažnyčią ir susirinkę draugėn švęsti Velykų. Pandemija, apėmusi visą pasaulį, primena mums, kad mūsų fizinė egzistencija trapi, tačiau dužlus yra ir mūsų žmogiškas saugumas. Šiomis dienomis patiriame daug netikrumo, kuris slegia mūsų širdis. Tačiau visa tai neturi „pavogti“ mūsų džiaugsmo ir ramybės, tų brangių mūsų Prisikėlusio Viešpaties dovanų. Juk Kristus ne kartą savo mokinius guodė ir drąsino pasitikėti Juo, kuris yra istorijos ir pasaulio Viešpats.

„Jūs nebijokite!“ (Mt 28, 5), – taria Viešpaties angelas susigraudinusioms moterims, kurios atbėgo tą rytą prie Jėzaus kapo. Prisikėlęs Kristus ne kartą pasirodė išsigandusiems mokiniams tardamas: „Ramybė Jums!“ (Jn 20, 19). O tada juos ragino: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai“ (Mk 16, 15). Visus šiuos žodžius šiandien Viešpats taria ir mums. Krikščionio pašaukimas nešti į pasaulį ramybę ir Prisikėlusio Jėzaus paguodą.

Mes, krikščionys, žinome, kad per Kryžių ateina Prisikėlimas. Tai Velykų slėpinys. Krikščioniškas tikėjimas parodo, jog kančia gali būti išganinga, nes net ir joje atsiskleidžia Dievo malonė. Juk neretai išgyvendamas trapumą žmogus atranda Dievą. Ir iš šio pasaulinės pandemijos išbandymo gali rastis be galo daug būdų, kaip Dievas prakalbins žmones. Tikime, kad į gera keisis mūsų pasaulis.

„Jis pamatė ir įtikėjo“, – taip Evangelija apibūdina mokinį, kuris pirmas buvo atbėgęs prie kapo (Jn 20, 8). Ir mes nesiliaukime ieškoti Kristaus prisikėlimo ženklų mūsų gyvenime. Bėkime pas savo Mokytoją Kristų, net jei žmogiškai žiūrint atrodytų, kad nėra jokio pagrindo vilčiai. Vienykimės maldoje šiomis ypatingomis dienomis! Tegul šio laiko aplinkybės nesustabdo mūsų meilės ir džiaugsmo! Melskimės už ligos paliestuosius ir kenčiančius netektį artimuosius. Ypač prisiminkime maldoje ir remkime mūsų medikus ir medicinos darbuotojus, civilinės valdžios atstovus, mūsų krašto policijos, kariuomenės pareigūnus bei visus, kurie aukojasi padėdami kitiems. Te šis ypatingas laikas kviečia mus permąstyti savo gyvenimo prasmę! Tebūna to vaisius naujai atrasta Velykų žinia: Kristaus žengimas per kančią ir mirtį į Prisikėlimą. Teguodžia mus Viešpats, kad ir po sunkiausių išbandymų mūsų laukia Velykos!

Aleliuja, Kristus prisikėlė, iš tiesų prisikėlė!

Kaišiadorių vyskupo J. Ivanausko žodis

Brangieji, šiuo sunkiu išbandymų metu glauskimės prie Jėzaus. Kreipkimės į Jį, nes kartu tai yra metas, kai Dievo malonė yra labai arti. Arti Dievo malonės, skirtos mums. Su giliu tikėjimu ir pasitikėjimu Dievu, melskimės namuose, junkimės į bendrą maldą įvairių komunikacijos priemonių dėka. Kasdien melskimės vieni už kitus, dalinkimės gerumu, palaikykime vieni kitus viltimi, būkime pasirengę vieni kitiems padėti.

Kasdien taip pat melskimės už gydytojus, medicinos darbuotojus, policijos pareigūnus, parduotuvių ir vaistinių darbuotojus, o taip pat visus, kurie užtikrina visų kitų svarbių sričių veiklą. Melskimės už Lietuvos ir viso pasaulio žmones. Saugokime save ir kitus, griežtai laikykimės nustatytų karantino reikalavimų.

Šalia įvairių dienos maldų, taip pat kviečiu melstis į Švenčiausiąją Jėzaus Širdį, į Ją sudėti giliausius savo širdies troškimus bei prašymus.

Su nuoširdžiausiu pasitikėjimu dažnai kreipkimės į Švenčiausiąją Mergelę Mariją, Jėzaus ir mūsų dangiškąją Motiną, kad stiprintų, saugotų mus, Tėvynę Lietuvą ir viso pasaulio žmones.

Šiuo sunkiu metu drauge su mumis yra palaimintasis Teofilius, Dievo mylėtojas, kančios žmogus ir mūsų artimas bičiulis. Žvelgdami į jo patirtį, visada pasitikėkime Dievu ir su viltimi atsiduokime Jo šventajai valiai.

Praeis, brangieji, šis negandos laikas. Dievas išves mus savo keliu. Jis yra visa ko Viešpats. Būkime Jam ištikimi, branginkime šventąjį tikėjimą kaip didžiausią dovaną, gyvenkime juo. Būkime viltingi!

Visus mūsų vyskupijos brolius kunigus, seseris vienuoles, seminaristus, visus tikinčiuosius ir visus vyskupijos teritorijoje gyvenančius žmones pavedu ypatingai Pivašiūnų Švenčiausiosios Mergelės Marijos, Nuliūdusiųjų paguodos ir šventojo Juozapo, Bažnyčios ir mūsų vyskupijos Globėjo nuolatinei globai.

Visiems Jums ir Jūsų artimiesiems suteikiu ganytojinį palaiminimą!


 

Vilkaviškio vyskupo R. Norvilos žodis

Mielieji, šiemet Velykas švenčiame kitaip – be didžiojo Tridienio liturgijos Dievo namuose, be choro giedamo skambaus Aleliuja, nuaidinčio bažnyčių skliautuose, be iškilmingos eucharistinės procesijos šventą Prisikėlimo rytą. Bet ar dėl to netekome Velykų?

Kas Velykų šventime svarbiausia? Be abejo, Kristaus Prisikėlimas. O jis juk nepriklauso nuo virusų plitimo ar nenumatytų aplinkybių poveikio. Šie dalykai iš mūsų negali atimti Prisikėlimo dovanos.

Mus nelauktai užklupęs negandos laikas dar labiau išryškina tai, kad svarbiausias Velykų įvykio asmuo yra mūsų Atpirkėjas Jėzus Kristus. Be jo apskritai nebūtų Prisikėlimo ir žmonijos atpirkimo. Maža to, evangelistas Jonas sako: „Visa per jį atsirado, ir be jo neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę“(Jn 1,3). Taigi be Kristaus nebūtų nei mūsų, nei pasaulio. Tad Jis yra svarbiausia mūsų atrama sunkumuose, negandose.

Žiniasklaidoje sekdami su pandemija susijusių įvykių raidą kol kas girdime mažai gerų naujienų. Šiame fone Velykos pas mus ateina kaip ypatinga geroji žinia, skelbianti pergalingą Kristaus Prisikėlimą ir tai, jog mes visi galime tapti jo teikiamų atpirkimo malonių dalininkais.

Kita gera žinia – Prisikėlimo rytą nesame vieni. Dievas pasilieka su mumis visada ir visur, visomis aplinkybėmis: šventiškai nusiteikusios šeimos rate, nelengvoje tarnyboje teikiant pagalbą kitiems, vienumoje ar ligos patale. Būtent išbandymų ir sunkumų metu Dievas mus apdovanoja ypatingu artumu, leidžia tapti jautresniems, atpažinti Jo malonės veikimą.

Dėl šiuo metu paplitusio viruso žmonės priversti vieni nuo kitų atsiskirti. Gyvename karantino sąlygomis, atsiribodami vieni nuo kitų. Didėjant grėsmei užsikrėsti ar užkrėsti kitus, ribojamas ligonių lankymas, artimieji negali jų paguosti, padrąsinti. Net su mirusiais, ypač labiausiai šio viruso paliestuose kraštuose, negalima pagarbiai atsisveikinti. Suvaržymai, žmonių bendravimo bei judėjimo ribojimai paliečia daugelį gyvenimo sričių.

Šioje situacijoje geriausias mūsų atsakas – solidarumas, vienybė, vieni kitų palaikymas. Šią stiprinančią vienybę galime išgyventi bendraudami šeimose, pokalbiais telefonu, žinutėmis, laiškais, naudodamiesi įvairiomis naujųjų technologijų galimybėmis.

Mus ypač suvienija, drąsina ir stiprina vienas tikėjimas, solidari malda. Ne be reikalo apaštalas Jokūbas drąsina: „Daug gali karšta teisiojo malda“(Jok 5, 16). Būtent malda, dvasinė bendrystė šiuo laiku yra ypač svarbi stiprybės versmė.

Šią vienybę liudija ir mūsų švenčiama Velykų pergalė. Juk vienaip ar kitaip Velykų šventes vieningai išgyvename visi drauge, nors ir būdami namie. Kristaus Prisikėlimo šventės mus suvienija, neleidžia pasiduoti sumaišties ar baimės nuotaikoms, skatina viltį, apdovanoja džiaugsmu, gydo nusiminimo ir liūdesio žaizdas. Visa tai kyla iš Dievo gerumo ir teikiama dovanai. Tai nenuskurdina, bet praturtina.

Šv. Velykos tampa ypatinga dovana, leidžiančia vienybėje su prisikėlusiu Kristumi pakilti virš visų sunkumų, drauge geriau atsirenkant, kas mums gyvenime svarbiausia. Nuo mūsų pačių daugiausia priklauso, ar šios malonės dovanos mus pasieks, ar jų nepagrobs išorinės negandos. Dievas pasilieka su mumis ir sunkiausiais momentais. Atraskime tai iš naujo.

O Viešpats, matydamas mūsų tikėjimo vienybę, maldos nuoširdumą, apdovanos mus dar gausiau. Artima vienybė su Viešpačiu galiausiai išsipildys amžinoje Dangaus tėvynėje, kur nebus liūdesio, nerimo, pasimetimo, nevilties. Ten amžinai išliks tai, kas mus sutelkia dvasinėje vienybėje, kas skatina dalintis gerumu, meile.

Melsdamasis už Jus visus šiuo išbandymų metu drauge linkiu palaimingų, vienybėje su Kristumi išgyvenamų šventų Velykų. Jų proga visus Jus nuoširdžiausiai sveikinu.


Naujausios žinios

Komentarai

0
Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
traffix.lt