Su
bundančia gamta atgimsta ir įvairiausi parazitai, tarp jų – ir
erkės. Šie gyviai platina
erkinį encefalitą, Laimo ligą ir kitus susirgimus. Kasmet Lietuvoje
keli šimtai, Alytaus apskrityje –
kelios dešimtys žmonių suserga itin pavojinga ir sunkia liga –
centrinės nervų sistemos uždegimu
(erkiniu encefalitu). O štai šį kovą Laimo liga jau susirgo vienas
Alytaus miesto gyventojas. Ligos sukėlėją
– erkinio encefalito virusą, gyvuojantį gamtoje, iš vieno gyvūno
kitam perduoda erkės. Jeigu į šią viruso
cirkuliavimo gamtoje grandinę atsitiktinai papuola žmogus, jis visada
užkrečiamas. Į dažniausiai Alytaus visuomenės sveikatos centro
specialistams užduodamus gyventojų klausimus atsako
šios įstaigos Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės
skyriaus vedėja Janina Dvilinskienė.
-Kodėl
erkės prakunta ir tampa aktyvios anksti pavasarį?
–
Drėgnos vasaros ir švelnios žiemos – ypač palankios erkių dauginimuisi.
Jos žiemoja tarp nukritusių lapų ir nežūsta net labai šaltu
metu. Erkės aktyvios nuo balandžio iki spalio, o esant švelniai
žiemai nuo kovo iki lapkričio. Šilti orai tikriausiai lemia tai,
kad pastaraisiais metais Lietuvoje erkių daug ir jos neįprastai
aktyvios. Daugumai erkių reikalingas kitas padaras – gyvūnas
arba žmogus, kurių krauju gyviai maitinasi. Taip jie užsikrečia
erkinio encefalito virusu. Šie parazitai yra ypatingi tuo, kad
erkėms kraujo reikia daugiau negu kitiems parazitams. Jeigu įsisiurbusios
erkės nepastebime, ji gali kraują gerti net iki15 dienų. Erkės maitinasi
tik krauju – jokio maisto joms nereikia. Įdomu tai, kad vieną kartą
kraujo prisisiurbusios erkės be maisto gali išgyventi iki 10 metų.
– Ar yra
priemonių visiškai išnaikinti erkes?
– Nėra. Vieną
kartą užsikrėtę erkinio encefalito virusu, gyviai, iš vienos stadijos
pereidami į kitą, viruso nešiotojais išlieka visą gyvenimą. Be
to, erkės patelė šiuo virusu užkrečia kiaušinėlius, kurių savo
vystymosi ciklo stadijoje padeda apie du tūkstančius. Todėl gamtoje
susidariusių erkinio encefalito židinių neįmanoma išnaikinti jokiomis
priemonėmis. Lietuvoje nė vienas rajonas nėra saugus šios ligos
požiūriu. Erkiniu encefalitu užkrėstų parazitų randama ne tik
miškuose, pievose, paežerėse, bet ir sodų bendrijose, stovyklavietėse,
prie poilsio namų, paplūdimiuose, miestų parkuose. Į namus erkių
gali parsinešti šunys ir katės.
–
Įdomu dar ir tai, kad erkės neturi akių, tad kaip aptinka auką?
– Iš tiesų Lietuvoje gyvenančios erkės akių neturi. Joms orientuotis
erdvėje ir pajusti auką padeda specialus organas, esantis ant priekinės
erkių kojų poros. Šis jutimo organas vadinamas Helerio aparatu. Savo
aukas erkė atskiria iš kvapo bei skleidžiamos kūno šilumos. Manoma,
kad jas suvilioja kažkokios nežinomos medžiagos, esančios prakaite,
kurių kvapas erkėms itin patrauklus.
– Ką daryti
, jei jau erkė įkando?
– Pirmiausiai
reikia gyvį kuo greičiau pašalinti, nes visada yra pavojus, kad jis
gali turėti minėtomis ligomis užkrėstų virusų. Erkė suimama kuo
giliau ir ištraukiama staigiu truktelėjimu. Žaizdelę būtina nuplauti
vandeniu su muilu arba patepti dezinfekuojančiu tirpalu. Jeigu erkės
nepavyksta visiškai pašalinti ir lieka galvutė, žaizdelės negalima
draskyti, o kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą. Nors žmonės
mano , kad prieš ištraukiant erkę tą vietą tinka patepti aliejumi,
bet šis metodas labiau žalingas negu naudingas, nes nuo aliejaus gyvis
pradeda dusti ir į kraują suleidžia didelę dozę nuodų.
– Kodėl
dažniausiai žmonės, kol gyvis neįsisiurbia, jo nepastebi?
-Daugiau negu
pusė žmonių, sergančių erkiniu encefalitu, erkės įsisiurbimo
nebūna pastebėję. Taip yra dėl to, kad erkės įsisiurbimas yra
neskausmingas, nes jos seilėse yra analgetikų, priešuždegiminių,
kraujo krešėjimą stabdančių medžiagų, o tai užkerta kelią įkandimo
vietoje prasidėti uždegimui ir slopina skausmą. Erkės yra labai
mažos – nuo 0,6mm iki 2mm., todėl jas pastebėti, ypač jei jos
įsisiurbusios plaukuotoje kūno dalyje, yra labai sunku. Po erkės
įsisiurbimo gyventojai privalo savo sveikatą stebėti iki 35 dienų,
o atsiradus negalavimo simptomams: silpnumui, mieguistumui, temperatūros
pakilimui, galvos, raumenų, sąnarių skausmams, įkandimo vietoje
atsiradus raudonai besiplečiančiai dėmei, privalo kreiptis į gydytoją.
-Kodėl,
įkandus erkei, ne visada žmonės suserga minėtomis ligomis?
-Priminsiu,
kad vis dėlto ne kiekvienas parazitas yra užsikrėtęs. Be to,
nemažai žmonių pastebi ropojančias, nespėjusias įsisiurbti. Įkandus
užsikrėtusiai erkei, suserga maždaug iki 50 procentų asmenų. Daug
lemia žmogaus imuninės sistemos būklė, perduotas nuodų kiekis.
-Kaip apsisaugoti
nuo erkių?
-Vienintelio
patikimo būdo apsisaugoti nuo erkių nėra, tačiau patiems galima
kai ką padaryti, kad išvengtume įkandimo. Didžiausią dėmesį rengiantis
dirbti, uogauti, grybauti miške, poilsiauti gamtoje reikėtų skirti
tinkamai aprangai. Drabužių apykaklė, rankogaliai turi būti prigludę
prie kūno, kelnės sukištos į kojines ar batus. Žinoma, reikėtų
vengti pamiškių ir aukštos žolės, drabužius ir atviras kūno vietas
dėl laikino apsisaugojimo apipurkšti erkes atbaidančiomis priemonėmis.
O geriausia būtų pasiskiepyti. Paradoksas, bet į gamtą patartina
rengtis šviesiais drabužiais.
– Kodėl?
-Ant
šviesių drabužių lengviau pastebėti parazitus. Mat kol erkė suranda
kur įsisiurbti, gali trukti net ir iki valandos. Pirmiausiai gyviai,
ropodami išilgai kūno, ieško švelnios vietos įsisiurbti – ant
rankų, kaklo, ausų, kojų, ypač pakinkliuose, galvos plaukuotoje
dalyje. Ypač vaikų plona ir švelni oda – erkėms tikras džiaugsmas,
todėl tėveliai turėtų būti budrūs. Grįžus iš gamtos būtina
rūpestingai apžiūrėti kūną, išsišukuoti plaukus, nusiprausti
po dušu, persirengti.
-Ar skiepai
vienintelis būdas išvengti erkinio encefalito?
-Taip, nes
skiepai patikimiausia ir paprasčiausia prevencinė apsauga nuo šios
ligos. Rekomenduojama pradėti skiepytis prieš 1,5 mėnesio iki erkių
aktyvumo
sezono, t. y. kovo mėnesį. Paprastai skiepijimas susideda iš 3 injekcijų.
Antra vakcinos dozė suleidžiama praėjus 1 ar 3 mėnesiams po pirmosios
dozės, trečia – po 9 – 12 mėnesių. Pirma palaikomoji vakcinos
dozė sušvirkščiama po 3 metų, vėliau – kas 3 – 5 metai apsauginiam
imunitetui palaikyti. Skiepyti vaikus rekomenduojama nuo vienerių metų.
Tiesa, galima ir pagreitinta skiepijimo schema. Ji taikoma prieš pat
ar jau prasidėjus erkių aktyvumo sezonui.
-Ar ,Jūsų
nuomone, šitų gyvių atakos ne per daug eskaluojamos, vakcinos
efektyvumas ne pernelyg sureikšminamas, o erkinis encefalitas
baisiai pateikiamas?
–Mes
gyvename didelio erkinio encefalito užkrėstumo zonose. Nuolat gamtoje
dirbančius žmones privalo paskiepyti darbdaviai, Pavyzdžiui, miškininkus.
Gyventojams skiepijimasis rekomenduojamas, bet neprivalomas, todėl
ir vakcina mokama. Vakcinos veiksmingumas – iki 98 procentų. Palyginti
su praėjusiais metais, šiais vakcina tiek vaikams, tiek suaugusiems
pabrango dvigubai. Antai UAB „Endemik“ viena vakcinos dozė kainuoja
74 litai, miesto poliklinikoje – keliais litais pigiau. Kiekvienas
žmogus, įvertinęs ligos riziką, sveikatos svarbą ir
vakcinos kainos visumą, nusprendžia ar skiepytis, ar ne. Mūsų tikslas
– priminti visuomenei apie vieną iš sunkiausių ligų, kuria mus
gali „apdovanoti“ Lietuvos gamta. Štai Laimo liga pagydoma, bet
geriau nesusirgti, vakcinos nėra. Erkinis encefalitas labai pavojingas
tuo, kad nėra jokio specifinio jo gydymo, antibiotikai neveiklūs,
todėl taikomas tik simptominis gydymas. Apie trečdalis žmonių pasveiksta
per 3 mėnesius, kitas trečdalis – per metus, o likusiems gali išlikti
ilgalaikiai neurologiniai reiškiniai. Pavyzdžiui, atminties, dėmesio,
sąmonės sutrikimai, stiprūs galvos skausmai, depresija,o neretai
paralyžiai, sąmonės sutrikimas. Kasmet Lietuvoje pasitaiko
mirtinų nuo erkinio encefalito atvejų.
