Jei
Vyriausybė nesuskubs skirti lėšų pirkti biologiniam preparatui, kuriuo
naikinami kraujasiurbiai mašalai, vasaros pradžioje galima tikėtis jų
antplūdžio.
Jau beveik dešimt
metų Vyriausybė skiria pinigų naikinti kraujasiurbiams upiniams
mašalams, vasaros pradžioje kamuojantiems ne tik Pietų Lietuvos
gyventojus, bet ir gyvulius.
„Iki šiol Vyriausybės nutarimą dėl pinigų skyrimo
gaudavome vasario, vėliausiai kovo mėnesį. Tačiau šiais metais net
balandžiui įpusėjus prašytų 450 tūkst. litų, skirtų biologiniam
preparatui „VectoBac-12AS” pirkti, naudoti ir mokslinių tyrimų
išlaidoms padengti, nesulaukėme”, – teigė Alytaus apskrities viršininko
administracijos Teritorijų planavimo ir aplinkos skyriaus viršininkas
Romas Balčius.
Anot R. Balčiaus, specialistai apskaičiavo, kad
siekiant išvengti masinio kraujasiurbių mašalų antplūdžio Pietryčių
Lietuvoje bei šio regiono gyventojams užtikrinti normalias darbo ir
gyvenimo sąlygas, apsaugoti laukinius bei naminius gyvūnus, šiais
metais reikia turėti iki 10 tonų preparato „VectoBac”.
Kadangi kitiems vandenyje gyvenantiems gyvūnams
nekenksmingas preparatas vežamas iš Jungtinių Amerikos Valstijų, o jo
gabenimas laivu užtrunka dvi savaites, gali nutikti taip, kad jis
pavėluotai pasieks Lietuvą. „Preparatą reikia užsisakyti iš anksto,
todėl jį vežanti bendrovė „Biopolis”, atsižvelgdama į sunaudojimą
ankstesniais metais, paprašė rezervuoti tam tikrą kiekį, tačiau ilgiau
uždelsus, jis gali būti parduotas kitiems”, – nuogąstavo R. Balčius.
Gali būti per vėlu
„Apmaudžiausia, jei preparatas pasiektų mus pavėluotai, kai mašalų
lervos jau būtų išsiritusios. Skubėti tikrai reikia, nes pavasaris
šiltas ir mašalai gali išsiristi 10 dienų anksčiau nei esant vėsesniems
orams”, – teigė Ekologijos instituto mokslų daktarė Rasa Bernotienė.
Jau ne vienus metus upinius mašalus tyrinėjanti
mokslininkė neslėpė, kad šiais metais dirba labdarai, nes finansavimas
kol kas neskirtas. Dažniausiai tyrimai trunka nuo ankstyvo pavasario
iki rudens pradžios maždaug 100 kilometrų Nemuno vidupio ruože, nuo
Baltarusijos sienos iki Alytaus.
Anot R. Balčiaus, jei upinių mašalų naikinimas būtų
įtrauktas į ilgalaikę Vyriausybės programą, lėšos šiam tikslui nebūtų
skiriamos vajaus principu, taip būtų išvengta šiemet susidariusios
padėties. Iki šiol Vyriausybės nutarimu lėšos buvo skiriamos iš
Rezervinio arba Privatizavimo fondų.
Praėjusiais metais apskrities administracija teikė
investicijų plano projektą, kad 2008 metams lėšų būtų skirta iš
Valstybės investicijų programos 2008-2010 metams ir siūlė jį įtraukti į
Valstybės investicijų programą. Tačiau lėšų nebuvo skirta, o projektas
neįtrauktas į Valstybės investicijų programą.
Grėsmė kurortui
Kraujasiurbių mašalų pagausėjimas ypač nemaloniai atsilieptų
populiariojo Druskininkų kurorto vasaros sezono pradžiai. Žinia, kad
dar neskirta pinigų biologiniam preparatui pirkti, Druskininkų merui
Ričardui Malinauskui buvo netikėta: „Mes ramiai laukėme vasaros, nes
buvome tikri, kad Vyriausybė jau yra skyrusi lėšų mašalams naikinti.
Būtų labai liūdna, jei šiais metais nesuspėtume užkirsti kelio jų
išplitimui, tačiau naikinimas pavestas apskrities administracijai,
todėl savivaldybė negali kištis.”