Aplinkos ministerija visuomenę pakvietė susipažinti su aplinkos ministro įsakymo projektu, kuriuo, patikslinus buveinių apsaugai svarbių teritorijų sąrašą, siūloma nustatyti Punios šilo apsaugos tikslus. Pastabų ir pasiūlymų laukiama iki vasario 25 d.
Europos ekologiniam tinklui „Natura 2000“ priklausančio Punios šilo, kuris yra Nemuno kilpų regioniniame parke, apsaugos tikslus siūloma nustatyti, remiantis Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos specialistų pernai atlikta išsamia jo gamtinių vertybių apskaita.
Aplinkos ministerija siūlo kompromisinį šio šilo apsaugos modelį, pagal kurį daugiau kaip pusei (65 proc., t. y. 1 tūkst. 444 ha) Punios šilo botaninio zoologinio draustinio teritorijos būtų keliamas pagrindinis tikslas – palaikyti palankią buveinių ir rūšių apsaugos būklę arba ją atkurti iki palankios. Tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos genetinių pušies ir eglės medynų, kurių bendras plotas šile yra 293 ha, apsaugai ir užtikrinta teisė laisvai lankytis vietos gyventojams ir iš toliau atvykstantiems draustinio lankytojams. Pažymėtina, kad Punios šile esančios rezervatinės zonos ribos nebūtų keičiamos.
Konkrečių, pamatuojamų ir erdvėje apibrėžtų apsaugos tikslų nustatymas numatytų efektyvią Punios šile esančių Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių apsaugą, sudarytų galimybes genetinių medynų tvarkymui ir išsaugojimui.
Aplinkos ministerijai paskelbus, kad laukiama visuomenės pastabų dėl Punios šilo apsaugos tikslų projekto ir jog, neva, rastas kompromisas dėl šio unikalaus miško apsaugos, nevyriausybininkai suskubo sureaguoti. Jie išplatino kreipimąsį į ministeriją, kuriame ragina organizuoti visavertišką derinimo su visuomene procesą – surengti viešą šių tikslų pristatymą.
„Dabar Aplinkos ministerija paskelbė apsaugos tikslų lentelę be jokios papildomos informacijos. Visuomenė niekaip negali tokios infromacijos adekvačiai įvertinti, negali pakomentuoti. Toks derinimas yra tyčiojimasis iš visuomenės. Ši situacija atskleidžia sisteminę visuomenės įtraukimo į sprendimų priėmimą problemą kai, pavyzdžiui, miškų kirtimų derinimas su visuomene vyksta paskelbiant miškotvarkos projektus kažkur giliai kokioje nors svetainėje pateikiant sausą informaciją, lenteles, kurių visuomenė negali deramai interpretuoti, neturėdama specifinių žinių”, – situaciją komentuoja Baltijos aplinkos forumo direktorius, vienas judėjimo už Punios šilo išsaugojimą pradininkų Žymantas Morkvėnas.
„Man atrodo, kad arba Aplinkos ministerija yra kurčia ir akla, negirdėdamą ir nematydamą, kas aplinkui vyksta, arba – idiotai. Tas derinimas yra pasityčiojimas iš visuomenės, kuri supranta, kad Punios šilas gali būti apsaugotas tik rezervato statusu. Nes man atrodo, kad visose diskusijose, teismo posėdžiuose tai – jau įrodyta. Spjūvis visiems, kurie tiria, saugo ir rūpinasi to šilo likimu“, – komentuoja kitas judėjimo už Punios šilo išsaugojimą pradininkas, teatro režisierius, nacionalinės premijos laureatas Gintaras Varnas.