Išvardinti privalumai…
Geologijos ir geografijos instituto tarybos narė Margarita Jankauskaitė Alytausgidas.lt korespondentui teigė, kad daugiškiai tik laimės, jei regioninis parkas bus įsteigtas : „Kiekviena
saugoma teritorija yra steigiama siekiant pristabdyti užstatymą ir išsaugoti
kuo daugiau natūralios gamtos. Taigi, vienas is minusų vietiniams gyventojams
dėl Daugu regioninio parko – negalima smulkinti sklypų (tarkime jei Jūs turite
1 ha žemes, tai negalėsite jos parduoti pavyzdžiui 5-iems asmenims po 20 arų).
Taip pat negalės atsirasti dar viena sodyba, jei sklypas mažesnis nei 1 ha.
Isteigus
parką, Daugu miestelis įgytu kitą
„kvėpavimą“ dėl galimos Europos Sąjungos fondų paramos. Parko teritorija
būtų sutvarkyta ir apsaugota nuo stichiško užstatymo bei taršių objektų
atsiradimo. Regioninio
parko statusas Daugų apylinkėms suteiktų didesnes galimybes pritraukti turistų
ir rekreantų srautus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio.
Atsirastų galimybės
turizmo paslaugų tinklo plėtrai (kaimo turizmo sodybos, turistinio inventoriaus
nuoma ir pan.).Būtų skatinama
ekologinių ūkių plėtra, orientuota turistų aptarnavimui.
Steigiant
direkciją atsirastų naujų darbo vietų. Remiantis kitų parkų patirtimi, žemės
vertė parkuose paprastai kyla 2,5 karto“.
Trumpai apie Daugų kraštą…
Vietovė tarp Valkininkų ir Alytaus pasižyminti gražiu kraštovaizdžiu
ir istoriniais paminklais. Daugų miestelio centre, prie Didžiulio ežero
seniausioji praeitis iki šiol nėra nuodugniau tyrinėta. Pavieniai
radiniai, patekę į muziejus datuojami akmens amžiaus pabaiga. Geležies
amžiuje, apie III – IV a., Daugų apylinkės pateko į jotvingių (ar jų
pirmtakų) arealo ribas. Didžiulio ežero pakrantėje aptiktos senovės
gyvenvietės. Šiandien žinomi VI – X II a. Laidojimo paminklai, būdingi
lietuvių genčiai, yra išsidėstę į pietryčius nuo Daugų, prie Gudžių ir
Pamusių. Miestelio ištakos siejamos su istoriniu Didžiosios
Lietuvos kunigaikštystės Vytautu dvaru. Daugų dvaras tapo viena iš
karalienės Bonos valdų pietų Lietuvoje.
Miestelio plėtrą sustabdė XVII a. karai ir ekonominė krizė. Herbas
ir savivaldos teisės, įgytos 1792 m. Jomis buvo naudotasi tik iki
1795 m. , kada žlugo Abiejų tautų respublika. Daugai atsidūrė ir kovų
už Nepriklausomybę laikotarpiu. Mūšiai 1919 – 1920 m. dėl Alytaus ir
Varėnos vyko ir Daugų apylinkėse. 1944 – 1953 m. laikotarpyje į
vakarus nuo Daugų telkėsi didelės pietų Lietuvos partizanų pajėgos
(Daugų, Varčios, Kalesninkų miškuose).
Lietuvos respublikos Nekilnojamo kultūros paveldo registrą įrašytos
šešios vertybės. Paskelbti saugomais, regioniniu lygmeniu, siūloma dar
du objektus – piliakalnį ir bažnyčios vietą.
Reikšmingiausia urbanistinė vertybė – Daugų miestelio istorinė dalis įrašyta Registre.
Svarbiausias inžinierinio paveldo objektas – siaurojo geležinkelio
Varėna – Alytus vieta, kaip ir daugelis kitų objektų laukia savo vertės
nustatymo.
Svarbiausios ir didžiausios nacionalinio reikšmingumo lygmens
kultūros paveldo vertybių grupės Dauguose – lietuvių mitologinės
vertybės, bei Lietuvos partizanų kovas menančios vietos. Ryškiausias
kultūros vertybių židinys – Daugų miestelis, Didžiulio ežero
pusiasaliai, salos ir artimiausios pakrantės.
Siūloma nagrinėti ir Didžiulio ežero kraštovaizdžio draustinio
steigimo galimybę. Svarstytina etnokultūrinio draustinio, apimančio
Salos ir Daškonių kaimo dalis, Daugų Pilaitę, Daškonių Perkaso kalną ir
Aukakalnį, steigimo galimybė.
Parengti Daugų RP ir jo zonų ribų plano projekto sprendiniai
