2 c Alytus
Šeštadienis, Gruodžio 7d.
DzūkijaAlytusSportas
2019 Lapkričio 25d.
1

Lietuvos sportinio ėjimo 100-mečio šventėje Alytuje išdalintas pusšimtis apdovanojimų

titleNuotraukų galerijaPagrindinis Lietuvos sportinio ėjimo federacijos (LSĖA) vedlys K. Pavilonis su šalį anksčiau garsinusiomis ėjikėmisMindaugo Astrausko nuotr.

Alytuje surengta 100-mečio šventė, skirta Lietuvos sportiniam ėjimui, kuriuo pastaruoju metų daugiausia rūpinasi prieš 30 metų mūsų mieste įsteigta Lietuvos sportinio ėjimo federacija (LSĖA).

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) sveikinimus į Alytų atvežė šio komiteto vykdomojo komiteto narys Albinas Grabnickas, vadovaujantis Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijai.

Žodį Alytaus miesto savivaldybės vardu susirinkusiems tarė tarybos narys Povilas Labukas, prisipažinęs, kad ir pats sportavo lengvąją atletiką.

Į sceną lipo ir buvęs Kauno miesto meras Rimantas Mikaitis. Jis perdavė Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF), kurioje jis dirba direktoriumi, linkėjimus.

Bene originaliausią padėką surengė savo aktorinę profesiją prisiminęs seimūnas Robertas Šaknickas, kuris scenoje spėjo ne tik nusilenkti, sportinio ėjimo judesius pademonstruoti ir dar LSĖA prezidentą Kastytį Pavilonį suvaidinti, tačiau netruko ir Seimo pirmininko Viktoro Pranskiečio padėkas išdalinti.

Iš Seimo, LLAF, LTOK ir ėjikų asociacijos sportininkai bei jų rėmėjai 100-mečio šventėje sulaukė arti pusšimčio apdovanojimų, taip pat vardinių profesoriaus Jono Vainausko ir Alytaus miesto garbės piliečio Vytauto Zambacevičiaus vardo prizų.

Padėkas ir sveikinimo kalbas keitė Alytaus jaunimo centro „Belcanto“ dainininkių bei „Jete“ šokėjų pasirodymai. Renginyje buvo pristatyta, dalijama spaustuvės dažais dar kvepianti knyga „Šimtmečio žingsniai“, kurią rašė, redagavo doc. dr. Juozas Genevičius.

Lietuvos sportinio ėjimo 100-mečio įvykiai (pagal J. Genevičių):

1919 m. liepos 13 d. Kaune, Lietuvos sporto sąjungos šventės metu, pirmą kartą šalyje vyko ir sportinio ėjimo varžybos. Skautai 860 metrų nuotolį nuėjo per 4 min. 20 sek.
1922 m. II Lietuvos lengvosios atletikos čempionato programoje jau buvo 1 mylios ėjimo varžybos. Nugalėjo Kęstutis Bulota (9 min.17,6 sek.). Šalies čempionatuose ėjimas dar buvo 1926, 1927 ir Pasaulio lietuvių kongreso sporto programoje Kaune 1935 m. Ėjimo varžybų šalies čempionatuose iki 1947 m. nebuvo. Rezultatai buvo labai žemi ir tik 1951 m., kai ėjimo take pasirodė Antanas Mikėnas, Lietuvos ėjimo prestižas labai smarkiai ėmė augti. A. Mikėnas buvo išskirtinė asmenybė Lietuvos sporte. Jis net 34 kartus gerino Lietuvos ir 3 kartus – TSRS rekordus, 12 kartų tapo Lietuvos čempionu, o 1956 m. Melburno (Australija) olimpinėse žaidynėse pirmas iš Lietuvos lengvaatlečių laimėjo sidabro medalį 20 tūkst. m sportinio ėjimo varžybose.
1957 m. A.Mikėnas Maskvoje tapo III pasaulio jaunimo žaidynių, 20 km sportinio ėjimo varžybų aukso medalio laimėtoju.
1959 m. A. Mikėno pasiektas Lietuvos 20 tūkst. m ėjimo rekordas (1:28.22,2) gyvavo net 20 metų. 1968 m. vilnietis Algirdas Lebedžius, daugkartinis TSRS jaunių ir jaunimo pirmenybių prizininkas, TSRS komandos sudėtyje dalyvavo Europos jaunimo pirmenybėse ir laimėjo bronzos medalį 10 tūkst. m ėjimo varžybose (45.31,6). Tai buvo aukščiausias Lietuvos jaunųjų ėjikų pasiekimas per visą šalies lengvosios atletikos istoriją.
1969 m. kaunietis Vytautas Žurnia per TSRS ginkluotųjų pajėgų pirmenybes Maskvoje pagerino pasaulio 10 tūkst. m ėjimo uždarų patalpų rekordą (42.40,00).
1977 m. Alvydas Baltaduonis, pirmas iš Lietuvos ėjikų (dabar jau ir vienintelis), Maskvoje tapo TSRS 50 tūkst. m ėjimo čempionu (4:09.17).
Nemažą poslinkį Lietuvos sportinio ėjimo raidai padarė talentingas ėjikas Algirdas Šakalys, kuris net 17 kartų gerino Lietuvos rekordus, 16 kartų tapo šalies čempionu ir TSRS vicečempionu. Baigęs aktyvų sportą A.Šakalys pradėjo dirbti treneriu, o jo talentingas auklėtinis Valdas Kazlauskas 1983 m. Maskvoje, „Dinamo“ stadione, pirmas iš Lietuvos ėjikų pagerino Europos 20 tūkst. m ėjimo rekordą (1:20.37) ir pakeliui pagerino net keturis Lietuvos rekordus, tarp kurių ir A.Mikėno 20 tūkst. m ėjimo rekordą.
1980 m. sportinio ėjimo varžybose pradėjo dalyvauti moterys ir jau 1986 m. Sočyje per TSRS jaunimo žiemos pirmenybes Sada Eidikytė iškovojo aukso medalį ir pagerino TSRS jaunimo 5 km ėjimo rekordą (21.57,0).
1987 m. V. Kazlauskas per Lietuvos uždarų patalpų čempionatą Kaune pagerino pasaulio 15 tūkst. m rekordą (1:00.3,9), o per TSRS žiemos pirmenybes laimėjo sidabro medalį, pagerino Lietuvos 20 km ėjimo rekordą (1:21.00,0) ir iškovojo teisė dalyvauti pasaulio sportinio ėjimo taurės komandinėse varžybose Niujorke (JAV), kur pirmas iš Lietuvos ėjikų tapo pasaulio taurės laimėtoju, žinoma, su TSRS komanda. Šį savo pasiekimą Valdas pakartojo ir 1989 m. Ispanijoje.
1989 m. lietuviai pirmą kartą dalyvavo ėjimo varžybose už sovietinės zonos ribų – Hildesheime (Vokietija) ir puikiai pasirodė. Varžybose miesto gatvėmis nugalėjo V.Kazlauskas ir pagerino pasaulio 10 km ėjimo rekordą (38.34,0). Europos 5 km ėjimo rekordą pagerino Sada Eidikytė (20.53,0), kuri (06-25) Lapinlahtyje (Suomija) pagerino pasaulio 3 tūkst. m ėjimo rekordą (12.09,91).
1989 m. įkurta Lietuvos sportinio ėjimo asociacija, 1990 m. išėjo pirmasis jos informacinis metodinis leidinys „Lietuvos ėjikas“.
1992 m. šalies ėjikai pirmą kartą dalyvavo Europos uždarų patalpų pirmenybėse. S.Eidikytė užėmė 6-ją vietą ir pagerino šalies 3000 m ėjimo rekordą(12.13,67). Pirmas Nepriklausomos Lietuvos ėjikas Viktoras Meškauskas šalies garbę gynė Barselonos olimpinėse žaidynėse ir 20 tūkst. m nuotolyje užėmė 26-tą vietą.
1994 m. Druskininkuose Kęstutis Jezepčikas įsteigė pirmą šalyje ėjimo sporto klubą.
1996 m. Barselonos (Ispanija) olimpinėse žaidynėse dalyvavo net trys ėjikai, tačiau pasirodė prastokai.
1998 m. Alytaus „Daisotros“ sporto klubo ėjikės Italijoje dalyvavo Europos ėjimo sporto klubų komandų pirmenybėse ir užėmė 2-ją vietą. Tokią pat komandinę vietą „Daisotra“ užėmė ir 1999 m.
2000 m. Sidnėjaus (Australija) olimpinėse žaidynėse šalies garbę gynė 3 ėjikai. Aukštą 16-tą vietą užėmė Kristina Saltanovič (1:34.24). K. Saltanovič, Kauno stadione (08-02), per Lietuvos čempionatą, 20 000 m nuėjo per 1 val. 35 min.23,67 sek ir pasiekė naują pasaulio rekordą.
2001 m. pasaulio jaunių čempionate Debrecene (Vengrija) Brigita Virbalytė 5 tūkst. m ėjime užėmė 5-ją vietą (23.59,84).
Svarbiausias 2002 m. Lietuvos ėjikų laimėjimas - Kristinos Saltanovič 7-oji vieta Europos čempionate Miunchene (Vokietija) ir naujas šalies 20 tūkst. m ėjimo rekordas (1:30.44).
2003 m. B.Virbalytė vėl puikiai startavo Europos jaunimo čempionate, kur 10 tūkst. m ėjime užėmė 4-ją vietą (48.00,26), o per pasaulio čempionatą K. Saltanovič finišavo 14-ta (1:32.13).
2004 m. Atėnų  (Graikija) olimpinių žaidynių metai. Teisę dalyvauti iškovojo 4 ėjikai. Aukščiausią 19-tą vietą 20 km ėjime užėmė K.Saltanovič (1:32.22).
2005 m. VI Europos taurės sportinio ėjimo komandų varžybose mūsų šalies moterų komanda 20 tūkst. m ėjimo rungtyje užėmė garbingą penktąją vietą. K.Saltanovič pasaulio lengvosios atletikos čempionate Helsinkyje (Suomija), 20 tūkst. m ėjimo varžybose užėmė aukštą 12-ją vietą (1:31.23).
2007 m. pasaulio lengvosios atletikos čempionate Japonijoje aukštą 12-ją vietą užėmė Donatas Škarnulis, rungtyniavęs 50 tūkst. m nuotolyje (3:59.48). Pasaulio studentų universiadoje N. Aidietytė 20 tūkst. m ėjime užėmė 5-ją vietą.
2008 m. pasaulio sportinio ėjimo taurės komandų varžybose, mūsų moterų komanda užėmė aukštą ketvirtąją vietą, o Sonata Milušauskaitė asmeninėse 20 tūkst. m varžybose finišavo 12-ta ir pagerino šalies rekordą (1:30.35). Pekino (Kinija) olimpinėse žaidynėse  rungtyniavo net šeši ėjikai. Geriausiai pasirodė S. Milušauskaitė užėmusi 15-ją vietą ir vėl su nauju šalies rekordu (1:30.26).
2009 m. VIII Europos taurės sportinio ėjimo varžybos vyko Metze (Prancūzija). Mūsų ėjikai gerai pasirodė individualiose varžybose. D. Škarnulis 50 tūkst. m nuotolyje užėmė 7-ją vietą (3:53.43), o K. Saltanovič pirmoji iš Lietuvos ėjikių, per visą sportinio ėjimo istoriją, laimėjo bronzos medalį individualiose 20 tūkst. m ėjimo varžybose(1:34.17). K.Saltanovič geriausių 2009 m. pasaulio ėjikių reitinguose atiteko 9-ji vieta.
2010 m. XX  Europos čempionate Barselonoje 20 tūkst. m nuotolyje K.Saltanovič vėl užėmė 7-ją vietą, o T.Šuškevičius -50 km ėjime- 9-ją. Lietuvos ėjikai laimėjo tarpvalstybinį mačą su Švedija ir Latvija.
2011 m. Pasaulio čempionate Daegu (Pietų Korėja) K.Saltanovič 20  tūkst. nuotolyje užėmė 8-ją vietą (1:31.40). Studentų universiadoje Kinijoje M.Žiūkas užėmė 6-ją vietą 20 km nuotolyje. K.Saltanovič antrus metus iš eilės pateko į geriausių pasaulio ėjikių dešimtuką.
2014 m. 40-tą kartą organizuotas tarptautinis sportinio ėjimo festivalis „Alytus-2014“. JAV vykusiame pasaulio jaunimo čempionate Živilė Vaiciukevičiūtė užėmė 12 vietą 10 tūkst. m ėjime ir pagerino šalies jaunimo rekordą (47.19,80), o Brigita Virbalytė Katovicuose (Lenkija) – šalies 10 tūkst. m ėjimo rekordą (43.13).
2015 m. Pasaulio čempionate Pekine B. Virbalytė 20 tūkst. m ėjimo varžybose, pirmoji iš šalies ėjikių užėmė aukštą 7-ją vietą ir pagerino šalies rekordą (1:30.20). Ž. Vaiciukevičiūtė per Europos jaunimo čempionatą Švedijoje buvo 8-ta 10 tūkst. m ėjimo varžybose ir pagerino šalies 19-mečių rekordą (46.13,23).
JAV žurnalo „Track and Field News“ skelbtuose geriausių pasaulio ėjikų reitinguose B. Virbalytei atiteko 8- oji vieta ir ji, pirmoji iš šalies ėjikių, buvo išrinkta geriausia 2015 m. Lietuvos lengvaatlete.
2016 m. Olimpinėse žaidynėse Rio de Žaneire (Brazilija) dalyvavo net 7-ni ėjikai. Aukščiausią 26-tą vietą užėmė M.Žiūkas.
Italijoje vyko I pasaulio sportinio ėjimo komandinis čempionatas, kuriame mūsų moterų komanda užėmė aukštą 9-ją vietą.
2017 m. Alytuje vyko 43 tarptautinis sportinio ėjimo festivalis „Alytus-2017“, Druskininkuose 25-osios tarptautinės ėjimo varžybos „Druskininkai 2017“, o Birštone-31-sios A. Mikėno taurės varžybos.
Pasaulio čempionate Londone (D. Britanija) dalyvavo penki ėjikai. Aukščiausią 16-tą vietą iš mūsiškių 20 tūkst. m ėjimo varžybose užėmė B.Virbalytė.
Podebrady (Čekija), per XII Europos sportinio ėjimo taurės komandų varžybas, mūsų šalies moterų komanda (B.Virbalytė, Ž . ir M. Vaiciukevičiūtės ir K.Saltanovič), pirmą kartą šalies sportinio ėjimo istorijoje laimėjo bronzos medalius. M. Žiūkas individualiose 20 tūkst. m ėjimo varžybose finišavo penktasis (1:21.38).
Pirmoji nepriklausomos Lietuvos ėjikė Ž Vaiciukevičiūtė Bydgoszcz (Lenkija), Europos jaunimo iki 23 m. čempionate laimėjo bronzos medalį 20 km ėjimo varžybose (1:32.21).
2018 m. Labiausiai šalies sportinio ėjimo bendruomenę nudžiugino B. Virbalytės 4-ji vieta per Europos čempionatą Berlyne (Vokietija) ir naujas labai aukšto lygio Lietuvos 20 tūkst. m ėjimo rekordas (1:27.59). Nemažiau nudžiugino ir nustebino Ž/ Vaiciukevičiūtės 5-ji vieta ir naujas Lietuvos jaunimo U23 20 tūkst. m ėjimo rekordas (1:28.07).

2019 m. 45-tą kartą organizuotas tarptautinis sportinio ėjimo festivalis „Alytus“ ir pirmą kartą Lietuvoje – Europos sportinio ėjimo taurės varžybos, kurių 20 tūkst. m distanciją per 1 val. 29 min. 48 sek. įveikė ir laimėjo  Ž Vaiciukevičiūtė.
2020 m. Tokijo (Japonija) olimpinėse žaidynėse Lietuvos ėjimas tikisi turėti 5 sportininkus.

Fotogalerija

  • M. Astrausko nuotr.
  • M. Astrausko nuotr.
  • M. Astrausko nuotr.
  • M. Astrausko nuotr.
  • M. Astrausko nuotr.

Komentarai

1
Vytautas2019-11-26
Kastyti kodel nebuvo apdovanotas G.Grazevicius isukdes tris Olimpiecius brolius Skarnulius ir G.Andriuskeviciu.Geda kai apdovanojami draugeliai o ne nusipelne Alytaus ir Lietuvos sportui zmones.
traffix.lt