Po Velykų Alytuje – keletas spalvingų
koncertų. „Geltona. Žalia. Raudona“, –
dainuos Andrius Mamontovas, jam talkinantys muzikantai ir ne tik
muzikantas Arnas Lukošius. Virginijus Noreika ir jo antroji pusė Loreta
Bartusevičiūtė alytiškiams rengia kūrybinį benefisą „50 + 30″. Eduardo
Kaniavos ir Deivido Norvilo duetas gerbėjams dovanos koncertą „Ave Maria“, o
Žilvinas Žvagulis, Česlovas Gabalis ir Edmundas Kučinskas – tikrų vyrų vakarą,
albumo „Velnio tuzinas“ pristatymą.
Pristatome vieną artimiausių koncertų,
kuriame auksines dainas atliks pats maestro V. Noreika, jam gros Povilas
Jaraminas, šoks balerina L. Bartusevičiūtė, I. Zaripovas, I. Juodpusytė, T.
Grimer, J. Romankova ir kiti.
Giselle, Kopelija, Aurora, Eglė,
Jūratė, Medėja…
Balerina Loreta Bartusevičiūtė – Noreikienė
– viena ryškiausių žvaigždžių Lietuvos baleto istorijoje, pelniusi ne tik
Lietuvos žiūrovų dėmesį ir simpatijas, bet ir kritikų bei profesionalų
pripažinimą. Pirmas pripažinimas – 1974 m. Sankt Peterburgo „Baltųjų naktų“
festivalio diplomas. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre prabėgo 22
metai, čia jos pedagogais buvo Lili Dišlerė, repetitorė Tamara Sventickaitė.
Ryškus artistizmas, puiki klasikinio šokio technika, derinanti virtuoziškumą su
subtiliais šokio niuansais, begalinis darbštumas ir pasiaukojimas savo
profesijai leido L. Bartusevičiūtei sukurti pavydėtiną sąrašą baleto personažų,
tokių skirtingų savo charakteriais ir tokių panašių jai vienai būdingu išoriniu
ir vidiniu santūrumu, šokio muzikalumu, judesių įprasminimu. Parengta per 30
pagrindinių vaidmenų (Giselle, Kitri, Odeta-Odilė, Kopelija, Aurora), vaidmenys
lietuviškuose baletuose (Eglė, Jūratė, Medėja, Jurga) ir daugelis kitų. Nuo 1998 m. savo patirtimi
šokėja dalinasi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, o nuo 2005 m. ji yra baleto
repetitorė Nacionaliniame operos ir baleto teatre.
1996 m. Loreta Bartusevičiūtė apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio
Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu.
46 vaidmenys teatre, 1000
spektaklių „La Scaloje“
ir kitur
Jau 50 metų gėrimės didžiojo
Lietuvos tenoro Virgilijaus Noreikos balsu. Nuo tada, kai 1957 m. pavasarį, būdamas
Lietuvos valstybinės konservatorijos Kipro Petrausko dainavimo klasės IV kurso
studentas padainavo Lenksio vaidmenį studentų spektaklyje Operos ir baleto
teatro scenoje. Tų pačių metų rudenį V.Noreika tapo Lietuvos operos solistu.
1965-1966 m.
V. Noreika tobulinosi Milano „La
Scala“ teatre pas garsų vokalo pedagogą Gennaro Barra. Ten
parengė 6 partijas, vieną jų – Pinkertoną – dainavo toje garsiojoje scenoje,
dalyvavo koncertuose. 1975 m.
jam suteiktas tuo metu aukščiausias valstybėje liaudies artisto garbės vardas.
Teatre V.Noreika sukūrė 46 vaidmenis. Per tą laiką dainuota apie 1000
spektaklių Lietuvoje ir daugelyje svečių šalies teatrų. Daugiausia – apie 50
kartų – V.Noreika dainavo Maskvos Didžiajame teatre (net 8 pavadinimų
spektakliuose), apie 40 kartų – Berlyno valstybės operoje. Kartu su Maskvos
Didžiuoju teatru solistas dalyvavo viešnagėse Paryžiaus operoje, Milano „La Scala“ teatre, Prahoje,
Brno, Čikagos lietuvių operoje. Dainuota su tokiomis žvaigždėmis kaip Brigit
Nillson, Virginija Zeani, Anna Tomowa-Sintow, Galina Višnevskaja, Theo Adamas,
Elena Obrazcova, Jevgenijus Nesterenko ir kt. Solisto menas įamžintas 9
televizijos filmuose, 3 rusų operų ekranizacijose (filme-operoje „Kunigaikštis
Igoris“, operoje – pasakoje „Snieguolė“, filme „Bajanas“). Šiuo metu V.Noreika
vadovauja prieš penkerius metus įsteigtai LNOBT Operos studijai. Maestro
apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi, Lietuvos
didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, Nacionaline pažangos
premija, Estijos „Baltosios žvaigždės“ II laipsnio ordinu, Švedijos karališkojo
„Šiaurės žvaigždės“ I laipsnio ordino Riterio kryžiumi, yra JAV Baltimorės
miesto (1991) ir Merilando valstijos (1991) garbės pilietis.
Virgilijus Noreika jau 50 metų yra
scenoje. Loreta Bartusevičiūtė – Noreikienė – 30. Sukaupę nemažą patirtį ir
pelnę pripažinimą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų šie atlikėjai balandžio
6 d. 18 val. padovanos savo ir kolegų pasirodymą Alytuje, Kultūros ir
komunikacijos centre (Pramonės g. 1).
