„Man tokia nuomonė susidariusi, jog tik meras verčiasi per galvą, kad likviduotų esamą situaciją Alytuje“, – savo nuomone pasidalino skaitytojas, savo „Facebook‘e“ prisistatantis kaip „Seniukas Ka“.
Kadangi skaitytojo nuomonė buvo iš esmės dalykiškesnė už miesto ir valstybės ekstremalių komisijų ekspertų siūlymus (Alytausgidas.lt pastaba: su visa pagarba ugniagesių, gelbėtojų atliekamam darbui), mūsų portalas su juo susisiekė ir pakalbino. Pateikiame pokalbį. Beje, prieš kreipdamasis į žiniasklaidą, šis alytiškis laiškus su savo pasiūlymais praėjusią savaitę išsiuntinėjo ir daugeliui tarnybų, ministerijų, taip pat ir Alytaus miesto merui Nerijui Cesiuliui bei pastarajam vakar paskambinusiam šalies prezidentui Gitanui Nausėdai.
Paskambinę „Seniukui Ka“, jį suradome ne Lietuvoje. Vyras prisistatė kaip buvęs karys, šiuo metu dirbantis užsienyje, tačiau planuojantis artimiausiu metu grįžti gyvenimui ir darbui į Dzūkijos sostinę.
– Ką praėjusią savaitę pasiūlėte Alytaus miesto merui?
– Jeigu trumpai – ir Nerijui, ir kitiems, parašiau, kad:
1. Gaisro nepavyks užgesinti operatyviai, jei nebus pilamas smėlis ir nebus; pasitelkti tam pritaikyti sraigtasparniai.
2. Bus žmonių, apsinuodijusių dūmais, šie pakenks sveikatai.
Nuo ekologinės katastrofos Alytuje jau miršta gyvūnai, tai ką šnekėti apie poveikio žalą žmonėms.
– Kokias priemones siūlytumėte, kad šeštą dieną besitęsianti krizė Alytuje baigtųsi ir viskas nesibaigtų tragedija (jeigu tai dar nėra nutikę)?
– 2 paprasti dalykai, kaip užgesinti gaisrą: pirma – ne tik pilt vandenį , tačiau ir specialios technikos pagalba per šlangas pūsti žemę ar žvyrą. Kaip žinome, ugnis, negavusi deguonies, nustoja degti. Seku jūsų straipsnius ir atrodo, kad ekstremalių situaciju komandai gaisro gesint nesigauna.
– Gerbiamasis, visažinių pastarosiomis dienomis Alytuje nemažai. Kas čia daroma ne taip, kad gaisras vis dar vyksta, jau šešta diena?
– Nesuprantu, ypač tų žmonių, kurie dalyvauja, vadinkime – Astravo atominės mokymuose. Aš nesu Alytuje, dabar užsienyje, tačiau jau žinau, kad turim katastrofą, žmonės evakuojasis, kreipiasi į medikus, gyvūnai negaluojasi ar net stimpa. Ar mums reikia antrojo Černobylio? Deja, išskyrus pagirtinas mero iniciatyvas, mataiu tik uždelstus veiksmus.
Nenoriu būti dar vienas išminčius, moralizuotojas. Ką patarčiau?
Atlikti greitus sprendimus ir pagaliau prieti prie gaisro židinio. Jeigu nepavyks technikos dėka, neatmesti net pastato dalies sprogdinimo (ne bendro, o saugesnio, kryptinio) galimybės.
Beje, sprogdinimas būtų rimčiausias sprendimas, tačiau ir sunkiausias variantas, todėl nemanau, kad miesto ar aukštesnė valdžia priims tokį sprendimą, nors jis būtų pats greičiausias ir veiksmingiausias.
– Pabaigai, ko palinkėtumėt alytiškiams?
– Grįžti į Lietuvą, Alytų ir padėti fiziškai, deja, negaliu, tačiau kodėl jums pagalbos nesikreipus į kariuomenę, kaip būdavo Rusnės, Šilutės rajono potvynių, Nidos, Šventosios gaisrų atvejais, kai mes, kariai, važiuodavom padėt. Nesuprantu, kuo čia skiriasi situacija? Alytuje juk – katastrofa, ekstremali, kurią reikia nedelsiant spręst, o ne rengti eilines viešinimo akcijas.
Pridursiu. Dėl kariuomenės. Jeigu trūksta pajėgų ar žinių, kodėl nepasitelkiamas netoli eantis Marijampolės logistikos batalionas, taip pat ir Kauno inžinerinis batalionas?
– Ačiū už pokalbį, nuomonę ir jūsų neabejingumą gimtam Alytui. Lauksime sugrįžtant.
Skaitytojas „Seniukas Ka“ – alytiškis, tarnavęs savanoriuose, taip pat keliuose batalionuose Lietuvoje, o paskutiniais tarnybos metais dirbęs kariuomenės struktūroje Rukloje (Jonavos r.).