Alytaus apskritis – piečiausia Lietuvos apskritis. Ji apima didžiąją Dzūkijos etnografinio regiono dalį – Alytaus, Lazdijų ir Varėnos rajonų, Alytaus miesto ir Druskininkų savivaldybių teritorijas. Per apskritį teka didžiausia šalies upė Nemunas ir viena įspūdingiausių Lietuvos upių – Merkys. Gausu ežerų, didžiausi – Dusia(2334 ha) Metelys (1290 ha), Žuvintas (991,8 ha), Didžiulis (912,7 ha), Obelija (572,5 ha), Simno ežeras (245 ha), Giluitis (235 ha).
Alytaus apskritis, apimanti Dzūkijos etnografinį regioną, yra Lietuvos
pietuose. Ją sudaro Alytaus miesto, Alytaus, Lazdijų ir Varėnos rajonų
bei Druskininkų savivaldybių teritorijos. Apskrities centras – Alytaus
miestas. Kiti apskrities miestai – Daugai, Druskininkai, Lazdijai,
Simnas, Veisiejai ir Varėna.Apskritis ribojasi su Baltarusijos ir Lenkijos valstybėmis, Lietuvoje – su Marijampolės, Kauno bei Vilniaus apskritimis.
Pagal užimamą 5424,8 km2 plotą Alytaus apskritis yra šeštoji apskritis Lietuvoje. Tai vienintelė
apskritis Lietuvoje, kurioje beveik pusę – 49 procentus – žemės ploto
užima miškai. Žemės ūkio naudmenos užima 37 procentus viso apskrities
žemės ploto, vandenys – 5, užstatyta teritorija ir keliai – po 4
procentus ir kita žemė – 5 procentus.
Apskrityje gyvena 179 tūkst.
gyventojų, t. y. kiek daugiau nei 5 procentai visų šalies gyventojų.
Miestuose gyvena 59, o kaimuose – 41 procentas apskrities gyventojų.Gyventojų
skaičius viename kvadratiniame kilometre Alytaus apskrityje sudaro
33. Tankiausiai apgyvendinta Alytaus miesto savivaldybė, kurioje
gyventojų skaičius viename kvadratiniame kilometre sudaro – 1720,9.
Rečiausiai apgyvendinta Varėnos rajono savivaldybė – 13,1.
Susijęstraipsniai
Tai pats gražiausias ir miškingiausias regionas Lietuvoje,
garsėjantis grybingais miškais, savita ir unikalia architektūra,
autentiškomis liaudies meno tradicijomis. Iš kitų šalies regionų
išsiskiria valstybės saugomų teritorijų gausa, gamtos savitumu,
kultūros tradicijomis, ekologine pusiausvyra, tradicinių verslų
plėtojimu, geromis sąlygomis pažintiniam pėsčiųjų, vandens ir dviračių
turizmui. Tai regionas, turintis etnografinių ir kalbinių ypatumų, nuo
XIX a. vadinamas Dzūkija.