Artėjančios Joninės pirmadienio popietę Alytaus
rajono Nemunaičio kaime gyvenančiai Šašlauskų šeimai atnešė ne
stebuklingą paparčio žiedą, o kraupią žinią, patvirtinusią jų
jauniausios atžalos – aštuonmečio sūnaus Manto – netektį.
Tai,
ko nuo vėlaus ketvirtadienio vakaro bijojo ne tik nemunaitiškiai, bet
ir Alytaus rajono policijos pareigūnai bei gelbėtojai, skaudžia žinia
pasitvirtino pirmadienio popietę.
Kaip
lrytas.lt pirmadienio pavakarę informavo Alytaus miesto ir rajono
policijos komisariato Organizacinio poskyrio vyr. specialistė Simona
Ludavičiūtė, pirmadienį, apie 14 valandą, Birštono savivaldybės
Šaltinėnų kaimo teritorijoje, Nemuno upėje, vietos žvejys pastebėjo
vaiko kūnelį. Skenduolis upės srovės buvo išmestas ant seklumos.
Vėliau
nustatyta, kad tai – praėjusios savaitės ketvirtadienį Alytaus rajono
Nemunaičio kaime dingusio atšuonmečio Manto Šašlausko kūnas. Nuo
gimtojo kaimo iki vietos, kur rastas mažamečio kūnas, – pusšimtis
kilometrų Nemuno upės kilpomis.
Berniuko
pasigesta ketvirtadienio vakare. Spėjama, kad vaikas nuskendo, kai su
šešiamečiu kaimynų vaiku išėjo nusimaudyti. Vėlai vakare, kai Mantas
negrįžo namo, apklausiamas mažametis prisipažino matęs, kaip Mantas
panėrė upėje ir neišniro.
Kai apie 23
valandą ant Nemuno kranto, maždaug už pusės kilometrų nuo namų,
namiškiai rado sudėtus Manto drabužėlius, akinius, šlepetes, į pagalbą
iškvietė policijos ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnus.
Penktadienį
ir šeštadienį Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos
narai ir gausios gelbėtojų pajėgos aštuonmečio ieškojo Nemune, tačiau
paieškos buvo bevaisės. Narai išžvalgė daugiau nei tūkstančio
kvadratinių metrų ploto upės dugną, gelbėtojai plaukdami valtimis
iššukavo keliolika panemunės kilometrų, nuplaukė iki pat Alytaus
miesto, tačiau berniuko nerado. Nemuno upės dugnas toje vietoje, kur
nuskendo Mantas – duobėtas, gili duobė yra iš karto prie kranto, kur
rasti vaiko daiktai.
Vietinių teigimu, tris
vaikus auginusi Šašlauskų šeima gyvena tvarkingai, rūpinasi vaikais.
Mažiausia atžala buvo aistringas žvejys.
Pasak
kaimo gyventojų, berniukas dažnai eidavo meškerioti į netoliese esantį
į Nemuną įtekantį upelį. Tačiau niekada be suaugusiųjų priežiūros
neidavo į vos už kelių šimtų metrų nuo namų esantį Nemuną.