Dzūkai jau suka
galvas, kaip išgyventi, nes šiemet verslininkai ketina nebesupirkti
grybų. Miško gėrybės, jau perdirbtos, bus vežamos tik iš užsienio, –
skelbia dienraštis „Vakaro žinios”.
Nelygi konkurencija
Lietuvos miškų gėrybės nebeatremia atvežtinių
konkurencijos. Kaimyninėse šalyse dairomasi nebe tik pigesnių grybų,
bet ir darbo rankų – kai kurie grybus superkantys ir perdirbantys
verslininkai perkelia įmones į Rusiją, Baltarusiją.
Daugelis dzūkų jau pagrįstai baiminasi, kad gali netekti vieno svarbiausių pajamų šaltinių.
„Supirkėjai parveža tikrai daug grybų iš
Baltarusijos. Kainos tada krinta akimirksniu, pavyzdžiui, nuo 18 iki 7
litų už kilogramą. Tai iš tiesų piktina daugelį grybautojų”, –
susirūpinimą išreiškė varėniškė Zita.
Pasak jos, jau praėjusį sezoną buvo juntama
neįprastai didelė konkurencija, mažėja darbo ir grybus fasuojančiose
įmonėse. Vis dėlto ji tikėjosi, kad gauti bent šiek tiek papildomų
pajamų dar kelerius metus pavyks.
„Nuolatinius darbus turime. Net jei grybų
nebesupirks, rasime išeitį. Gal vieną kitą litą iš jų vis tiek
prisidursime, ypač vaikai, atėjus vasaros atostogoms”, – vylėsi Zita.
Varėniškė Jolita prisipažįsta – gėrybes renkantiems dzūkams greičiausiai liks vienintelė išeitis – prekyba uogomis.
„Grybus renku jau tik sau, ne prekybai. Nebelieka
laiko, nėra ir naudos. Jei grybai visiškai nebebus superkami, manau,
žmonės ims daugiau rinkti uogų – jas kol kas dar labai gerai perka. Kas
iš to gyvena, kaip nors išsivers”, – optimistiškai kalbėjo mergina.
Daugelis varėniškių tikino, kad dėl pabrangusių
degalų kartais net nebeverta vykti grybauti – pardavus gėrybes vos
atsiperka kelionės išlaidos. Tad renkančiųjų grybus mažėja.
Mažina etatus
To, kad tenka atsisakyti nemažai darbuotojų, neslepia ir grybus superkantys bei fasuojantys verslininkai.
„Labai išaugo darbo sąnaudos, konkurencija didžiulė.
Daugelis kitų įmonių jau perkelia savo verslus į užsienį, mes kol kas
likome Lietuvoje”, – apie sunkią padėtį kalbėjo didmenine prekyba
grybais užsiimančios įmonės direktorius Almantas Juškevičius.
Jis prisipažino, kad vis sunkiau parduoti ne tik
lietuviškus, bet ir atvežtinius grybus, nes vartotojai jų
paprasčiausiai nebeįperka. Dėl to daugeliui dzūkų taip pat sunkiau
susirasti sezoninį ar nuolatinį darbą šioje srityje.
„Artėjantis sezonas tikrai kelia susirūpinimą.
Žinau, kad kitose įmonėse jau atvežti pirmieji grybai iš Baltarusijos,
bet ir jų kol kas niekam nereikia už jokią kainą. Jau dabar įmonėse
gerokai sumažėjo darbuotojų. Pavyzdžiui, šiemet planuojame priimti kiek
daugiau nei 30 žmonių, nors pernai buvo per 60. Grybautojų taip pat
gerokai mažėja”, –
pažymėjo verslininkas.
Kelsis į Baltarusiją
Kitos grybus perdirbančios ir eksportuojančios
įmonės direktorius Rimantas Juškevičius pripažino: Lietuviška
produkcija tesudaro vos penktadalį visų įmonėje fasuojamų gėrybių. O
perkelti verslą į kaimynines šalis jau susigundė daugelis.
„Žinoma, bendradarbiaujame ir su Rusija,
Baltarusija, Ukraina, Latvija, Estija, Lenkija. Sąnaudos didėja, pelnas
mažėja, tad belieka vienas būdas – arba mažinti darbuotojų skaičių,
arba perkelti verslą į jam palankesnę valstybę”, – patogiausią išeitį
nurodė R.Juškevičius. Tačiau jis patikino, kad visiškai persikelti į
kaimynines valstybes įmonė artimiausiu metu neketina.
Laimingiausi šalyje bus bedarbiai
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto
pirmininkas Algirdas Sysas tvirtino, kad dzūkų bėdos – nerimtos, o
valstybė juos gelbės pašalpomis.
„Grybauti laiko neturiu, tad nežinau, ką pasakyti.
Dar negirdėjau, kad kuris nors lietuvis džiaugtųsi gyvenimu.
Verslininkams, matyt, neužtenka vien lietuviškų grybų, jei veža vis
daugiau iš užsienio. O ką daryti? Negi Seimo nariai sodins grybus?
Didelės problemos nematau. Išeina vienas, ateina kitas. Laisva rinka
miške ir pamiškėje viską sutvarkys”, – nerodė susirūpinimo seimūnas.
Pasak jo, dzūkams visiškai nereikia nerimauti, nes jiems atsivers puikios galimybės gauti bedarbio pašalpas.
„Socialinės apsaugos sistema gyvuoja: jei kuris nors
grybautojas negaus pajamų, valstybė juo pasirūpins. Jei kas nors neteks
darbo, yra aktyvi užimtumo politika. Tam skiriame gana daug pinigų”, –
priminė A.Sysas.