Alytuje renkami parašai dėl vaikų rašytojo Anzelmo Matučio autentiško muziejaus išsaugojimo.
Jau
du dešimtmečius veikiančio memorialinio A.Matulevičiaus-Matučio
muziejaus, kuris įsteigtas rašytojo name Alytuje, gali nebelikti.
„Į mus kreipėsi rašytojo artimieji, pranešdami, kad
norėtų A.Matučio žmonai priklausantį namą parduoti”, – teigė Alytaus
kraštotyros muziejaus direktorė Audronė Jakunskienė. Anot jos, tai
nereiškia, kad giminaičiai nebrangina rašytojo atminimo. Priešingai,
sūnūs norėtų, kad vaikų mylimo rašytojo atminimas būtų išsaugotas ir
perduotas ateinančioms kartoms. Kita vertus, jie pageidauja, kad
pušyne, visai šalia miesto centro, stovintis dviejų aukštų mūrinis
pastatas priklausytų nebe A.Matučio šeimai, o kokiai nors valstybės
institucijai, kuri juo ir rūpintųsi.
Primena išlikę daiktai
Iki šiol muziejaus ekspozicijos yra išdėstytos dviejuose antro
aukšto kambariuose, kuriuose ketvirtį amžiaus gyveno ir kūrė A.Matutis.
Viename kambaryje veikia nuolatinė ekspozicija – tai rašytojo
memorialinis kabinetas, kitas skirtas edukacinėms programoms. Čia pat
galima pamatyti ir A.Matučio žvejybos įrankius, suvenyrus, parsivežtus
iš tolimų kelionių, įspūdingą lazdą iš žuvies stuburo kaulų bei daug
kitų įdomių daiktų, primenančių rašytojo gyvenimo akimirkas. Visi
memorialinio muziejaus eksponatai yra Alytaus kraštotyros muziejaus
nuosavybė.
Pirmame aukšte gyveno rašytojo žmona, tačiau, pastaruoju metu moteriai pasiligojus, jis liko tuščias.
Mokė mylėti gamtą
1923 metais gimęs Suvalkijos Zomčinės kaime, į Alytų rašytojas su
šeima atsikėlė 1950-aisiais, kur ir gyveno iki pat mirties – 1985 metų.
Alytuje rašytojas dirbo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju,
vadovavo literatų ir turistų būreliams, o laisvalaikį skirdavo kūrybai.
A.Matutis sukūrė daugiau nei 30 knygų vaikams:
„Drevinuką”, „Girios televizorių”, „Žilo šilo darbininkus” ir kitas.
Pagrindinė ir labiausiai mėgstama rašytojo kūrybos tema – giria ir jos
gyventojai. Todėl neatsitiktinai ištisos kartos, skaitydamos linksmas
ir pamokomas A.Matučio istorijas, mokėsi mylėti, saugoti gamtą ir visą
joje knibždančią kūriniją.
A.Matutis buvo pirmasis lietuvių rašytojas, 1984 metais
įrašytas į IBBY (Tarptautinė vaikų ir jaunimo literatūros asociacija)
garbės sąrašą.
Lankytojų netrūksta
Nors muziejaus patalpos ankštos – vienu metu edukacinėje programoje
gali dalyvauti tik 20 vaikų, lankytojų netrūksta. Vien per praėjusį
mėnesį A.Matučio muziejų aplankė 570 vaikų iš Alytaus, Druskininkų,
Kauno, Vilniaus. „Vaikai būna sužavėti, pamatę kambarį, kuriame kūrė
rašytojas, išgirdę pasakojimus, iš kur jis semdavosi įkvėpimo.
Dažniausiai moksleiviai dar vaikščiodami po muziejų tariasi su
draugais, kokią knygą ims skaityti iš bibliotekos”, – džiaugėsi
muziejaus vedėja Vilmantė Petrusevičienė.
Jau dabar surinkta daugiau kaip tūkstantis parašų, kad
Alytuje gyvenusio ir kūrusio rašytojo muziejus išliktų autentiškoje
vietoje. Kai bus baigta parašų rinkimo akcija, Kraštotyros muziejaus
darbuotojai kreipsis į miesto savivaldybę.
Anot A.Jakunskienės, tik tada, kai memorialinio
muziejaus patalpos taps savivaldybės ar kitos valstybinės institucijos
nuosavybe, bus galima kreiptis į Europos Sąjungą dėl paramos. Tokiu
atveju būtų galima tikėtis dabartinio A.Matučio muziejaus vietoje
įsteigti Pietų Lietuvos rašytojų muziejų, rengti ten knygos brangintojų
susitikimus su šiuolaikiniais regiono rašytojais.
