Gegužės 18-19 dienomis Alytaus mieste – 45-asis tarptautinis sportinio ėjimo festivalis „Alytus 2019” ir pirmąkart Dzūkijos sostinėje vykstančios Europos sportinio ėjimo taurės (European race walking cup) varžybos. Renginiai skirti Lietuvos sportinio ėjimo 100-mečiui.
Organizatoriai atsiprašo dėl iki sekmadienio vakaro uždaryto transporto priemonių eismo Jotvingių g. ir Pulko g. dalyje nuo Ligoninės g. iki Rūtų g. bei kviečia į sportinius ir kitus renginius.
Gegužės 18 d., šeštadienį –
45-ojo tarptautinio sportinio ėjimo festivalio „Alytus 2019” programa:
10.30-12 val.
Susipažinimas su trasa
Ėjimo varžybos (pagal IAAF taisykles, vyr. teisėjas – Steve Taylor (D. Britanija), asistentas – Aloyzas Bliūdžius. 3 km baudos dydis – 18 sek, 5 km – 30 sek. Dalyviai, gavę 4 raudonas korteles – diskvalifikuojami)
15 val.
1 km mergaitės (2006-2007 m.), (2008 m. ir jaunesnės),
1 km berniukai (2006-2007 m.), (2008 m. ir jaunesni)
15.10 val.
3 km jaunučiai ir jaunutės (2004 –2005 m.), veteranės
15.30 val.
5 km jauniai ir jaunės (2002-2003 m.), veteranai
16 val. Europos sportinio ėjimo taurės varžybų atidarymas. Masinis Alytaus miesto darželinukų ir pradinukų 1 km ėjimas
Iki 20 val. Gatvės muzikos dienos koncertai, baigiamasis akordas – nuo 19 val. su grupe „Ashes collide“ iš Sankt-Peterburgo –
Rotušės a.
Gegužės 19 d., sekmadienį –
Europos sportinio ėjimo taurės (European race walking cup) varžybų programa:
8 val. 50 km vyrai ir moterys
9 val. 10 km U-20 moterys
10.30 val. 10 km U-20 vyrai
14.30 val. 20 km vyrai
16.30 val. 20 km moterys
17 val. Apdovanojimai Rotušės a.
Pagrindiniai Lietuvos sportinio ėjimo 100-mečio įvykiai (doc. dr. Juozas Genevičius):
1919 m. liepos 13 d. Kaune, Lietuvos sporto sąjungos šventės metu, pirmą kartą šalyje vyko ir sportinio ėjimo varžybos. Skautai 860 metrų nuotolį nuėjo per 4 min. 20 sek.
1922 m. 2-ojo Lietuvos lengvosios atletikos čempionato programoje jau buvo 1 mylios ėjimo varžybos. Nugalėjo Kęstutis Bulota (9 min.17,6 sek.). Šalies čempionatuose ėjimas dar buvo 1926, 1927 ir Pasaulio lietuvių kongreso sporto programoje Kaune 1935 m. Ėjimo varžybų šalies čempionatuose iki 1947 m. nebuvo. Rezultatai buvo labai žemi ir tik 1951 m. kai ėjimo take pasirodė Antanas Mikėnas Lietuvos ėjimo prestižas labai smarkiai ėmė augti. A. Mikėnas buvo išskirtinė asmenybė Lietuvos sporte. Jis net 34 kartus gerino Lietuvos ir 3 kartus-TSRS rekordus, 12 kartų tapo Lietuvos čempionu, o 1956 m. Melburno (Australija) olimpinėse žaidynėse pirmas iš Lietuvos lengvaatlečių laimėjo sidabro medalį 20 km sportinio ėjimo varžybose.
1957 m. A.Mikėnas Maskvoje tapo 3-ųjų pasaulio jaunimo žaidynių, 20 km sportinio ėjimo varžybų aukso medalio laimėtoju.
1959 m. A. Mikėno pasiektas Lietuvos 20 000 m. ėjimo rekordas (1:28.22,2) gyvavo net 20 metų. 1968 m. vilnietis Algirdas Lebedžius, daugkartinis SSRS jaunių ir jaunimo pirmenybių prizininkas, komandos sudėtyje dalyvavo Europos jaunimo pirmenybėse ir laimėjo bronzos medalį 10 000 m ėjimo varžybose (45.31,6). Tai buvo aukščiausias Lietuvos jaunųjų ėjikų pasiekimas per visą šalies lengvosios atletikos istoriją.
1969 m. kaunietis Vytautas Žurnia per SSRS ginkluotųjų pajėgų pirmenybes Maskvoje (Rusija) pagerino pasaulio 10 000 m ėjimo uždarų patalpų rekordą (42.40,00)
1977 m. Alvydas Baltaduonis, pirmas iš Lietuvos ėjikų (dabar jau ir vienintelis) Maskvoje tapo SSRS 50 km ėjimo čempionu (4:09.17).
Nemažą poslinkį Lietuvos sportinio ėjimo raidai padarė talentingas ėjikas Algirdas Šakalys, kuris net 17 kartų gerino Lietuvos rekordus, 16 kartų tapo šalies čempionu ir SSRS vicečempionu. Baigęs aktyvų sportą A.Šakalys pradėjo dirbti treneriu, o jo talentingas auklėtinis Valdas Kazlauskas 1983 m. Maskvoje, „Dinamo“ stadione, pirmas iš Lietuvos ėjikų pagerino Europos 20 000 m ėjimo rekordą (1:20.37) ir pakeliui pagerino net keturis Lietuvos rekordus, tarp kurių ir A.Mikėno 20 000 m ėjimo rekordą.
1980 m. sportinio ėjimo varžybose pradėjo dalyvauti moterys ir jau 1986 m. Sočyje (Rusija) per SSRS jaunimo žiemos pirmenybes Sada Eidikytė iškovojo aukso medalį ir pagerino SSRS jaunimo 5 km ėjimo rekordą (21.57,0).
1987 m. V. Kazlauskas per Lietuvos uždarų patalpų čempionatą Kaune pagerino pasaulio 15 000 m rekordą (1:00.3,9), o per SSRS žiemos pirmenybes laimėjo sidabro medalį, pagerino Lietuvos 20 km ėjimo rekordą (1:21.00,0) ir iškovojo teisė dalyvauti Pasaulio sportinio ėjimo taurės komandinėse varžybose Niujorke (JAV), kur pirmas iš Lietuvos ėjikų tapo pasaulio taurės laimėtoju, žinoma, su SSRS komanda. Šį savo pasiekimą Valdas pakartojo ir 1989 m. Ispanijoje.
1989 m. lietuviai pirmą kartą dalyvavo ėjimo varžybose už sovietinės zonos ribų – Hildesheime (Vokietija) ir puikiai pasirodė. Varžybose miesto gatvėmis nugalėjo V. Kazlauskas ir pagerino pasaulio 10 km ėjimo rekordą (38.34,0). Europos 5 km ėjimo rekordą pagerino Sada Eidikytė (20.53,0), kuri (06-25) Suomijos mieste Lapinlahtyje pagerino pasaulio 3000 m ėjimo rekordą (12.09,91).
1989 m. įkurta Lietuvos sportinio ėjimo asociacija, 1990 m. išėjo pirmasis Asociacijos informacinis metodinis leidinys „Lietuvos ėjikas“.
1992 m. šalies ėjikai pirmą kartą dalyvavo Europos uždarų patalpų pirmenybėse. S. Eidikytė užėmė 6-ąją vietą ir pagerino šalies 3000 m ėjimo rekordą(12.13,67). Pirmas Nepriklausomos Lietuvos ėjikas Viktoras Meškauskas šalies garbę gynė Barselonos olimpinėse žaidynėse ir 20 km nuotolyje užėmė 26-tą vietą.
1994 m. Druskininkuose Kęstutis Jezepčikas įsteigė pirmą šalyje ėjimo sporto klubą.
1996 m. Barselonos (Ispanija) olimpinėse žaidynėse dalyvavo net trys ėjikai, tačiau pasirodė prastokai.
1998 m. Alytaus „Daisotros“ sporto klubo ėjikės Italijoje dalyvavo Europos ėjimo sporto klubų komandų pirmenybėse ir užėmė 2-ąją vietą. Tokią pat komandinę vietą „Daisotra“ užėmė ir 1999 m.
2000 m. Sidnėjaus (Australija) olimpiadoje šalies garbę gynė 3 ėjikai. Aukštą 16-tą vietą užėmė Kristina Saltanovič (1:34.24). K.Saltanovič, Kauno stadione (08-02), per Lietuvos čempionatą, 20 000 m nuėjo per 1 val. 35 min.23,67 sek ir pasiekė naują pasaulio rekordą.
2001 m. pasaulio jaunių čempionate Debrecene (Vengrija) Brigita Virbalytė 5 000 m ėjime užėmė 5-ją vietą (23.59,84).
Svarbiausias 2002 m. Lietuvos ėjikų laimėjimas – K. Saltanovič 7-ji vieta Europos čempionate Miunchene (Vokietija) ir naujas šalies 20 km ėjimo rekordas (1:30.44).
2003 m. B.Virbalytė vėl puikiai startavo Europos jaunimo čempionate, kur 10 000 m ėjime užėmė 4-ją vietą (48.00,26), o per pasaulio čempionatą K. Saltanovič finišavo 14-ta (1:32.13).
2004 – Atėnų (Graikija) olimpiados metai. Teisę dalyvauti iškovojo 4 ėjikai. Aukščiausią 19-tą vietą 20 km ėjime užėmė K.Saltanovič (1:32.22).
2005 m. VI Europos taurės sportinio ėjimo komandų varžybose mūsų šalies moterų komanda 20 km ėjimo rungtyje užėmė garbingą penktąją vietą. K.Saltanovič pasaulio lengvosios atletikos čempionate Helsinkyje (Suomija), 20 km ėjimo varžybose užėmė aukštą 12-ją vietą (1:31.23).
2007 m. pasaulio lengvosios atletikos čempionate Japonijoje aukštą 12-ją vietą užėmė Donatas Škarnulis, rungtyniavęs 50 km nuotolyje (3:59.48). Pasaulio studentų universiadoje N. Aidietytė 20 km ėjime užėmė 5-ją vietą.
2008 m. pasaulio sportinio ėjimo taurės komandų varžybose, mūsų moterų komanda užėmė aukštą ketvirtąją vietą, o Sonata Milušauskaitė asmeninėse 20 km varžybose finišavo 12-ta ir pagerino šalies rekordą (1:30.35). Pekino (Kinija) olimpiadoje rungtyniavo 6 ėjikai. Geriausiai pasirodė S. Milušauskaitė, užėmusi 15-ją vietą ir vėl su nauju šalies rekordu (1:30.26).
2009 m. 8-os Europos taurės sportinio ėjimo varžybos vyko Mece (Prancūzija). Mūsų ėjikai gerai pasirodė individualiose varžybose. D. Škarnulis 50 km nuotolyje užėmė 7-ją vietą (3:53.43), o K. Saltanovič pirmoji iš Lietuvos ėjikių, per visą sportinio ėjimo istoriją, laimėjo bronzos medalį individualiose 20 km ėjimo varžybose (1:34.17). K.Saltanovič geriausių 2009 m. pasaulio ėjikių reitinguose atiteko 9-oji vieta.
2010 m. XX-me Europos čempionate Barselonoje (Ispanija) 20 km nuotolyje K.Saltanovič vėl užėmė 7-ją vietą, o T.Šuškevičius – 50 km ėjime – 9-1ją. Lietuvos ėjikai laimėjo tarpvalstybinį mačą su Švedija ir Latvija.
2011m. Pasaulio čempionate Tegu (Pietų Korėja) K.Saltanovič 20 km nuotolyje užėmė 8-ąją vietą (1:31.40). Studentų universiadoje Kinijoje M. Žiūkas užėmė 6-ąją vietą 20 km nuotolyje. K. Saltanovič antrus metus iš eilės pateko į geriausių pasaulio ėjikių dešimtuką.
2014 m. 40-ą kartą organizuotas tarptautinis sportinio ėjimo festivalis „Alytus-2014". JAV vykusiame pasaulio jaunimo čempionate Živilė Vaiciukevičiūtė užėmė 12 vietą 10 000 m ėjime ir pagerino šalies jaunimo rekordą (47.19,80), o Brigita Virbalytė Katovicuose (Lenkija) – šalies 10 km ėjimo rekordą (43.13).
2015 m. Pasaulio čempionate Pekine Brigita Virbalytė 20 km ėjimo varžybose, pirmoji iš šalies ėjikių užėmė aukštą 7-ją vietą ir pagerino šalies rekordą (1:30.20). Živilė Vaiciukevičiūtė per Europos jaunimo čempionatą Švedijoje buvo 8-a 10 000 m ėjimo varžybose ir pagerino šalies 19-mečių rekordą (46.13,23).
JAV žurnalo „Track and Field News“ skelbtuose geriausių pasaulio ėjikų reitinguose B. Virbalytei atiteko 8- oji vieta ir ji, pirmoji iš šalies ėjikių, buvo išrinkta geriausia 2015 m. Lietuvos lengvaatlete.
2016 m. Olimpinėse žaidynėse Rio de Žaneire (Brazilija) dalyvavo 7 ėjikai. Aukščiausią 26-tą vietą užėmė M. Žiūkas.
Italijoje vyko 1-sis pasaulio sportinio ėjimo komandinis čempionatas, kuriame Lietuvos moterų komanda užėmė aukštą 9-ją vietą.
2017 m. Alytuje vyko 43 tarptautinis sportinio ėjimo festivalis „Alytus-2017“, Druskininkuose – 25-osios tarptautinės ėjimo varžybos „Druskininkai 2017“, o Birštone – 31-sios Antano Mikėno taurės varžybos.
Pasaulio čempionate Londone (Anglija) dalyvavo penki ėjikai. Aukščiausią 16-ą vietą iš mūsiškių 20 km ėjimo varžybose užėmė B. Virbalytė.
Podebrady (Čekija), per XII Europos sportinio ėjimo taurės komandų varžybas, mūsų šalies moterų komanda (B.Virbalytė, Ž. ir M. Vaiciukevičiūtės ir K.Saltanovič), pirmą kartą šalies sportinio ėjimo istorijoje laimėjo bronzos medalius. M. Žiūkas individualiose 20 km ėjimo varžybose finišavo penktasis (1:21.38).
Pirmoji nepriklausomos Lietuvos ėjikė Živilė Vaiciukevičiūtė Bydgoščiuje (Lenkija), Europos jaunimo iki 23 m. čempionate laimėjo bronzos medalį 20 km ėjimo varžybose (1:32.21).
2018 m. Labiausiai šalies sportinio ėjimo bendruomenę nudžiugino B. Virbalytės 4-oji vieta per Europos čempionatą Berlyne (08-11) ir naujas labai aukšto lygio Lietuvos 20 km ėjimo rekordas (1:27.59). Nemažiau nudžiugino ir nustebino Živilės Vaiciukevičiūtės 5-ji vieta ir naujas Lietuvos jaunimo U-23 20 km ėjimo rekordas (1:28.07).