Balandžio 13-ąją trisdešimtmetį atšventęs „Alytaus“ klubo lyderis
Nerijus Varnelis tapo rezultatyviausiu Lietuvos krepšinio lygos (LKL)
krepšininku. Jo manymu, brandus žaidimas ateina su metais.
Alytuje
krepšininko karjerą pradėjęs ir po ilgų klaidžiojimų praėjusį sezoną į
gimtojo miesto komandą grįžęs 200 cm N.Varnelis 15-ajame LKL čempionate
visus nustebino rezultatyviu bei naudingu komandai žaidimu.
Vidutiniškai per reguliariojo sezono rungtynes pelnydavęs 18,9 taško
jis padėjo „Alytaus“ komandai šalies čempionate užimti ketvirtą vietą.
Krepšininko karjerą pradėjęs Alytaus „Savy“ ekipoje 2002 ir 2003 metais jau su tuometine „Alita“ iškovojo LKL bronzą.
Legionieriaus karjerą Nerijus pradėjo 2003-aisiais Rusijoje ir Ukrainoje.
Praėjusį
sezoną grįžęs į „Alytaus“ klubą N.Varnelis, vilkėdamas 69 numeriu
pažymėtais marškinėliais, iškart tapo komandos lyderiu.
Titulas įpareigoja
– Šis sezonas jums turbūt geriausias – juk tapote rezultatyviausiu LKL krepšininku? – „Lietuvos žinios“ pasiteiravo N.Varnelio.
– Kai žaidžiau Ukrainoje, ten taip pat buvo panašūs rodikliai. Bet
šis sezonas man geriausias. Sekėsi neblogai ir dėkoti už tai reikia
komandai, nes radome bendrą kalbą.
– Malonu tapti rezultatyviausiu?
– Nesu mažas vaikas ir to neneigsiu (šypsosi). Malonu, bet tai sykiu
ir įpareigoja. Juk varžovai analizuoja pavojingiausius žaidėjus. O mūsų
komandoje visas krūvis tekdavo starto penketo žaidėjams. Tai labai
išvargindavo fiziškai.
Užsigrūdino užsienyje
– Gal šie rezultatai rodo, kad subrendote kaip krepšininkas?
– Šiemet man sukako trisdešimt. Sakoma, kad geriausius rezultatus
krepšininkas demonstruoja nuo 27 iki 31 metų. Man labai padėjo žaidimas
Ukrainoje – užgrūdino ir pastūmėjo aukštyn. Ten kolektyvas buvo
stiprus. Treneris – serbas, daug žaidėjų – jo tautiečiai, kuriuos jis
norėjo prastumti. Man teko treneriui įrodyti, ko esu vertas.
Pasirinko psichologinį komfortą
– Savo karjerą pradėjote būtent Alytuje.
– Iš pradžių žaidžiau Alytaus dublerių komandoje, paskui metus ant
suolo sėdėjau būdamas pagrindinėje komandoje. Teko žaisti ir kitose
Lietuvos komandose. Su Mažeikių klubu tapau A lygos čempionu.
„Aplankiau“ nemažai mūsų šalies komandų.
– O kodėl užsienyje ilgiau neužsibuvote?
– Turėjau daug pasiūlymų. Tačiau nostalgija padarė savo. Be to, esu
nevedęs, o vienam užsienyje gyventi psichologiškai per sunku. Užsienyje
nejaučiu malonumo žaisdamas krepšinį. Todėl vietoj finansinio gerbūvio
pasirinkau psichologinį komfortą – Lietuvą.
Nelaiku paliko Lietuvą
– Per savo karjerą kokią nors svajonę įgyvendinote?
– Pirma ir didžiausia vaikystės svajonė – žaisti krepšinį. Vienos
svajonės neįgyvendinau – labai norėjau prieš Arvydą Sabonį žaisti, kai
jis „Žalgiryje“ baiginėjo savo karjerą. Bet tuo metu buvau išvykęs iš
Lietuvos. Tačiau svajonių dar turiu
– Ką turite bendro su muzikos grupe „69 danguje“? (tokiu numeriu pažymėti Nerijaus marškinėliai – aut. past.).
– Nieko (juokiasi). Visa tai atėjo iš Ukrainos. Mane vertino kaip
žaidėją, kuris stengėsi aikštelėje padaryti šou. O dėl numerio – ir
Lietuvoje norėjau kaip nors išsiskirti. Jei varžovams nepavyksta manęs
sustabdyti, bando užgaulioti dėl šių skaičių ir išvesti mane iš
pusiausvyros. Man tai patinka.