Gegužės
22-25 dienomis Alytaus lėlių teatras „Aitvaras” dalyvavo Estijoje,
Viljandžio mieste, vykusiame Tarptautiniame lėlių teatrų festivalyje,
kuris skirtas Viljandžio lėlių teatro 60-mečiui, Estijos Nepriklausomybės
paskelbimo 90-osioms metinėms. Festivalyje dalyvavo lėlių teatrai
iš Estijos, Maskvos (Rusija), Lenkijos, Lietuvos bei svečiai iš Suomijos.
Alytaus
lėlių teatras „Aitvaras” Estijoje vieši jau penktąjį kartą
ir visuomet yra laukiamas festivalio dalyvis. Pasak Viljandžio lėlių
teatro vadovo Altmaro Loori, alytiškių festivaliniai spektakliai sulaukia
didžiulio dėmesio ir įvertinimo iš įvairių kraštų lėlininkų
bei žiniasklaidos, kadangi turi tik jiems būdingą spektalio savitumą
(lėles, scenografiją), aukštą profesinį atlikimą, individualumą.
Keturios
viešnagės dienos praėjo labai greitai. Festivalio organizatoriai
dalyviams ir svečiams paruošė turiningą kultūrinę programą, kurios
metu supažindino su miesto įžymybėmis, kultūriniais-istoriniais
objektais. Penktadienio rytmetį visus lėlininkus priėmė Viljandžio
miesto meras, kuris trumpai supažindino su miesto istorija, pristatė
nuveiktus ir būsimus darbus miesto gerovės sukūrimui. Apgailestavo,
jog atsivėrus Europos Sąjungos sienoms, masinė emigracija neaplenkė
ir jų miesto. Šiuo metu Viljandyje gyvena 22 tūkstančiai gyventojų,
o prieš kelerius metus buvo 27 tūkstančiai. Atsisveikindamas meras
visiems teatrams įteikė atminimo dovanas ir palinkėjo kūrybinės
sėkmės.
Viljandžio
miestas įkurtas XIV amžiuje. Išlikę pilies griuvėsiai, menantys
šio miesto šlovingą praeitį. Griuvėsiai šiuo metu yra restauruojami,
tačiau visa pilies teritorija su parku yra pritaikyta miestiečių
ir svečių poilsiui, pilies griuvėsiuose yra padaryta scena, kur vyksta
svarbiausi miesto renginiai bei tradicinis visoje Estijoje populiarus
Tarptautinis folkloro festivalis. Greta ant buvosios šios pilies raugyklos
rūsių pastatytas Tradicinės muzikos centras, kurio statybą finansavo
Estijos vyriausybė, Viljandžio savivaldybė ir Europos Sąjungos struktūriniai
fondai. Čia įrengta koncertų salė, kurios akustika neturi analogų
visoje Estijoje, rūsiuose, nepažeidžiant išlikusios istorinės autentikos,
įkurtos konferencijų salės, artistų poilsio kambariai, ekspozicijų
salė bei muzikos biblioteka. Šis centras buvo atidarytas šių metų
kovo 26 dieną.
Žymusis
Viljandžio vandens bokštas yra vienas aukščiausių miesto pastatų.
Statytas 1768-1774 metais. Nuo 1931 m. nebeveikia. Čia įkurtas muziejus,
kurio ekspozicijos pasakoja šio bokšto istoriją. Gyventojų ir turistų
patogumui pačiame viršutiniame aukšte įrengta patogi apžvalgos
aikštelė, pro kurios langus atsiveria puiki miesto panorama.
Viljandyje
veikia 7 meno galerijos, dramos ir lėlių teatrai, 3 bibliotekos, 2
muziejai, 3 kino teatrai. Unikalus senamiestis neužgriozdintas aukštais
statiniais bei prekybos centrais. Senamiestyje įsikūrusios mažos,
jaukios kavinukės, kurių interjeruose matyti išsaugota namo istorija,
jokio pigaus kičo. Gausu ir mažų parduotuvėlių. Viešose miesto
erdvėse stovi paminklai žymiems Viljandyje gimusiems ir gyvenusiems
žmonėms bei miesto simbolis – braškė.
Alytaus
lėlininkus labai nustebino ir pradžiugino tai, jog Viljandžio miesto
herbas yra panašus į Alytaus miesto herbą – balta rožė mėlyname
fone.
Festivalio
spektakliai buvo rodomi trijose miesto erdvėse: lėlių teatre, dramos
teatre ir uždarame kultūros centro kiemelyje. Vyko kūrybinės laboratorijos,
kurias vedė Maskvos rankų teatro aktorė bei estų lėlininkas Mart
Aia.
Šeštadienį
Viljandžio miestas šventė savo gimtadienį, festivalio dalyviai turėjo
galimybę dalyvauti renginuose, skirtuose šiai progai. Miestas alsavo
šventiška nuotaika, miestelėnai buvo pasipuošę įvairia nacionaline
atributika, karnavaliniais kostiumais, vyko koncertai įvairiose miesto
vietose. Visi norintys uždarame Kultūros centro kiemelyje galėjo
nemokamai žiūrėti lėlių teatro festivalio dalyvių spektaklius,
dalyvauti žaidimuose ir konkursuose.
Alytaus
lėlių teatras „Aitvaras” festivalyje parodė spektaklį pagal
E. T. A. Hofmaną „Spragtukas”, režisierė Loreta Skruibienė.
Lietuvių kalba netapo barjeru. Žiūrovai ir festivalio dalyviai įvertino
alytiškių lėlininkų profesionalumą bei meistriškumą gausiais
plojimais ir susižavėjimo šūksniais, ilgai neišleido iš scenos.
