Seimo
narys Kęstutis Čilinskas kreipėsi su pareiškimu į TS Tarybą, kurios
nutarimu balandžio mėnesį buvo įrašytas TS kandidatu į Seimą
vienmandatėje Dzūkijos apygardoje. K.Čilinskas
prašo jo kandidatūrą išbraukti.
Motyvuodamas
šį prašymą, K.Čilinskas nurodo, kad praėjusiais metais, po to,
kai Dzūkijos apygardoje kandidatavo Rusijoje nuo Lietuvos teisingumo
pasislėpęs politikas, sutikau su nesavanaudišku TS vadovybės siūlymu,
man, nepartiniam, tuose rinkimuose dalyvauti, ir taip prisidėti prie
pastangų išvengti valstybės pažeminimo. Bet šiemet tokių motyvų
nesą.
K.Čilinskas
teigia, kad dirbdamas Seime patyrė, jog suderinti teisę su politinėmis
partijų pozicijomis Seime yra sunku. Jis negalįs kritiškai atsiliepti
apie visus Seimo narius ir Tėvynės Sąjungą, tačiau partijos ir
politikai, lemiantys esminių ekonominių Seimo sprendimų priėmimą,
dažniau sprendžia ne vardan sąžiningo verslo ir gyventojų interesų,
o vardan neskaidraus stambaus kapitalo. Su tokiu kapitalu siejamos neoficialaus
politikų finansavimo, o paprasčiau kalbant – kyšio gavimo garantijos.
Priimant šiuos sprendimus mulkinami žmonės, akivaizdžiai neteisėtų
ir visuomenės interesams prieštaraujančių sprendimų tikras turinys
slepiamas nuo visuomenės. Už tokių sprendimų stovintys politikai
pristatomi kaip teigiami nacionalinių interesų gynėjai. Oponentai
ir kiti neparankūs žmonės persekiojami, juos kompromituojant, išstumiant
iš įtakingų postų valstybės institucijoje ir net žiniasklaidoje.
Tokie
valdžios sprendimai, pasak K.Čilinsko, skatina korupciją, žlugdo
sąžiningą konkurenciją versle, trukdo vystytis smulkiems ir vidutiniams
verslininkams, didina vartotojų kainas ir socialinę nelygybę tarp
„elito”, pralobusio visuomenės turto bei korupcijos sąskaita,
ir likusiosios Tautos. Neskaidriais sandoriais su valdančiais politikais
praturtėję monopolinio verslo atstovai sukoncentruoja savo rankose
tokį didelį strateginį kapitalą, koks užtikrina jiems faktinę
politinę valdžią visais svarbiausiais ekonominiais ir valstybės
institucijų formavimo klausimais. Oficialios valdžios atstovai prieš
tokius oligarchus tampa prašytojais, turi vykdyti jų valią. Vietoje
Teisės, Demokratijos ir Tautos gerovės principais paremtos valstybės
vystosi oligarchinė Pietų Amerikos pavyzdžio valstybė. Iš tokios
valstybės, nematydami galimybių normaliai gyventi ar kovoti su šia
sistema, bėga jauni, verslūs ir gabūs žmonės.
K.Čilinsko
teigimu, tų Seimo narių, kurie prieš tokius sprendimus bando kovoti,
yra mažuma. Valdžios oponentų alternatyviniai projektai Seime nesulaukia
daugumos pritarimo. K.Čilinsko nuomone, šiemet renkamo Seimo sudėtis
tuo požiūriu nebus geresnė, nes minėta oligarchinio valdymo
sistema suinteresuota turėti lengvai valdomą Seimą, o toks jis yra,
kai jame dominuoja neskaidriai finansuojamos ir net kriminalinį šleifą
turinčios politinės jėgos.
Be
to, savo pareiškime rašo K.Čilinskas, dėl kandidato kuriame nors
rajone yra labai svarbi tiek to rajono gyventojų, tiek partijos skyriaus
pozicija. Tam, kad būtų plečiama demokratija, bei skatinamas naujų
kompetentingų ir sąžiningų žmonių atėjimas į politiką, sprendimai
dėl kandidato rinkiminėje apygardoje turėtų būti priimami tos apygardos
partijos narių ir jų rėmėjų susirinkime, slaptai balsuojant ir
sudarant galimybę rinktis iš kelių kandidatų.
Pasak
K.Čilinsko, tokios atrankos, kiek tai liečia jo kandidatūrą, Alytaus
krašte nebuvo. Negana to, būtų neetiška „iš viršaus nuleisti”
jo kandidatūrą būtent TS Alytaus rajono skyriui, nes esmingai nesutampa
jo ir TS Alytaus rajono skyriaus vadovų, kurie kartu yra ir rajono
savivaldybės vadovai, požiūriai į valstybės tarnybos etiką, gyventojų
teises ir įstatymų vykdymą. Todėl, atstovaudamas visus Dzūkijos
apygardos rinkėjus, jis negalėjęs išvengti viešo konflikto su rajono
savivaldybės, tuo pačiu – su TS rajono skyriaus vadovybe.