Romas Kalanta gimė 1953 m.
vasario 22 dieną Alytuje, tragiškai žuvo 1972 m. gegužės 14 dieną
Kaune.
1972 m. gegužės 14 dieną
Kauno miesto sode prie Muzikinio teatro, protestuodamas prieš sovietinį
režimą, apsipylęs benzinu ir sušukęs „Laisvę Lietuvai“, užsidegė.
Įvykiai Kaune sukėlė sovietinės valdžios pareigūnų paniką. Gegužės
18 ir 19 dienomis į gatves išėjo apie 3 tūkstančiai demonstrantų.
Protesto akcijos dalyviai buvo gaudomi, tardomi, galvos skutamos plikai,
mušami, atimami dokumentai ir net kalinami. Buvo suimti 402 asmenys,
33 iš jų patraukti administracinėn atsakomybėn, keletui iškeltos
baudžiamosios bylos. Tuometinis partijos sekretorius Antanas Sniečkus
savo pareiškimuose bandė įtikinti visus, jog tai buvo keliolikos
neblaivių chuliganėlių siautėjimas. Romas Kalanta buvo įvardintas
psichikos ligoniu. Ilgus aštuonerius metus tėvai negalėjo pastatyti
paminklo ant sūnaus kapo – buvo griežtai draudžiama. Motyvacija
– liaudies priešas nevertas pagarbos.
Drastiškas Romo Kalantos poelgis
sužadino antiokupacines nuotaikas Lietuvoje, neleido užgesti tautos
nepriklausomybės vilčiai ir privertė pasaulį prabilti apie neteisėtą
Lietuvos okupaciją.
Taip pat skaitykite:
Susiklosčius palankioms aplinkybėms,
rezistencinis tautos pasipriešinimas peraugo į Sąjūdžio judėjimą.
2000 m. liepos 4 dieną Romas
Kalanta apdovanotas (po mirties) Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu.
1990 m. gruodžio 27 dieną buvo patvirtintas įsakymas jo kapą Romainiuose
laikyti vietinės reikšmės istorijos paminklu. 1990 m. sukurtas dokumentinis
filmas „Fontano vaikai“, 2006 m. gegužės 14 dieną istorinėje
Lietuvos Respublikos prezidentūroje pristatytas meninis vaizdo dokumentas
DVD pavidalu „Kauno pavasaris 1972 m.“, atkuriantis to laikotarpio
nuotaiką ir muziką.
Prieš 20 metų prasidėjęs
atgimimas, išaugęs į Lietuvos persitvarkymo sąjūdį grąžino Lietuvai
nepriklausomybę. Lietuvos Sąjūdžio įsikūrimas pradėjo lemtingą
etapą Lietuvos išsivadavimo istorijoje. Visoje šalyje kūrėsi Sąjūdžio
rėmimo grupės, vyko mitingai, piketai, akcijos, kuriose vis drąsiau
ryškėjo laisvės ir nepriklausomybės siekiai. Sąjūdininkai iš
miego prikėlė su okupacija susitaikiusią tautą.
Minint Sąjūdžio 20-ąsias
metines, Romas Kalanta savo jaunystės drąsa, pasipriešinimu ir šiandien
kreipiasi į mūsų sąžines, primindamas ir kviesdamas kovoti už
laisvę, branginti ir saugoti ją.
Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio
Alytaus skyrius gegužės 14 dieną paminėjo Romo Kalantos 36-ąsias
žūties metines ir Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio 20-ąsias metines.
Buvo aukojamos Šv. Mišios Angelų Sargų bažnyčioje, padėtos gėlės
prie Laisvės Angelo, vyko šventinis minėjimas prie Dailės mokyklos.