Prieš pusantrų metų didžiausiomis iškilmėmis Alytuje atidaryta
prieplauka prie Nemuno sulaukia tik pavienių vandens turistų. Didesni
laivai čia dar ilgokai nepasirodys.
Daugelis
alytiškių skeptiškai žiūri į Nemuno pakrantėje esančią prieplauką.
Žmonėms ramybės neduoda mintis, kad daug kainavęs prieplaukos įrengimas
ir prie jos esančios seniausios Alytuje Nemuno gatvės rekonstrukcija
buvo tik vėjais paleisti pinigai.
Išleisti milijonai.
Alytus, kaip su viltimi buvo pranašauta, taip ir nesulaukė vandens
turistų antplūdžio, pro jį vis dar neplaukia garlaiviai, trumpam
stabteldami, kad Lietuvos ir užsienio turistai, išlipę į krantą, galėtų
pasigrožėti žalumoje skendinčia Dzūkijos sostine.
2006 metų pabaigoje Alytuje pastatyta prieplauka –
viena Valstybinio turizmo departamento projekto „Nemuno turistinės
trasos pilotinis išvystymas” sudedamųjų dalių. Projekto vertė daugiau
kaip 2,67 mln. eurų (per 9 mln. litų). Didžioji dalis lėšų – 2,15 mln.
eurų – iš PHARE fondo, 0,52 mln. eurų sudaro nacionalinio bendrojo
finansavimo lėšos.
Už šiuos pinigus pastatytos 6 stacionarios ir 12
kilnojamųjų prieplaukų populiariausiose ir gražiausiose panemunės
vietose prie kultūrinių, istorinių objektų, pilių. Prieplaukos
įkurdintos dvylikoje savivaldybių. Vandens trasa prasideda
Druskininkuose ir baigiasi Rusnėje.
Pastatytos prieplaukos buvo perduotos savivaldybėms,
kad būtų toliau rūpinamasi priėjimo ir privažiavimo iki prieplaukų
keliais, krantinių aplinkos sutvarkymu, prieplaukų eksploatavimu,
saugios laivybos užtikrinimu, stovyklaviečių vandens turistams rengimu
ir viešos infrastruktūros plėtojimu.
Siekiant populiarinti vandens turizmą Lietuvos
didžiausia upe, projekto lėšomis lietuvių ir užsienio kalbomis buvo
išleistas Nemuno vandens turistinės trasos vadovas, reklaminis
bukletas, visų prieplaukų lankstinukai.
Trukdo sekluma
Anot Valstybinio turizmo departamento direktoriaus pavaduotojos
Nijolės Kliokienės, šiuo metu visos stacionarios prieplaukos jau
sutvarkytos ir laukia sezono pradžios. Vandens turistus jau
pasirengusios sutikti ir kilnojamosios prieplaukos Panemunėje,
Bitėnuose. Kitos bus surinktos artimiausiu metu, kai tik kiek nuslūgs
Nemuno vanduo. „Žinome, kad pro Alytų dėl seklios vagos negali plaukti
garlaiviai, tačiau šį klausimą turėtų spręsti Vidaus vandenų kelių
direkcija. Manau, kai bus lėšų, ji imsis šio darbo. Tačiau nereikia
tikėtis, kad Nemunas iš karto bus išvalytas, pagilintas. Turizmo
departamentas buvo įsipareigojęs tik pastatyti prieplaukas ir tai
įvykdė. Kai gauname savivaldybių prašymus tarpininkauti dėl vagos
gilinimo ar valymo, visada padedame”, – sakė N.Kliokienė.
Vidaus vandenų kelių direkcijos vadovas Gintautas
Labanauskas aiškino, kad Nemuno aukštupyje sąlygos laivybai išties
sudėtingos – upės vaga negili, dugnas akmenuotas, čia tikrai dėl
objektyvių priežasčių negali plaukti didesni laivai. Kitaip yra
žemupyje – pagrindinė vandens trasa nuo Kauno iki Klaipėdos puiki.
G.Labanausko nuomone, pro Alytų saugiai plaukti gali
plokščiadugniai laivai, kurių grimzlė gali siekti ne daugiau kaip metro
gylį. „Artimiausiu metu neplanuojame gilinti Nemuno vagos, kol kas
atliekame tik valymo darbus. Ateityje tikriausiai ir gilinsime, tačiau
pirmiausia reikės atlikti Poveikio aplinkai vertinimo studiją ir tik
tada imtis darbų, – teigė Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas. Anot
G.Labanausko, vandens turizmu užsiimantiems žmonėms reikėtų orientuotis
į šiuolaikiškus plokščiadugnius laivus, tada problemų būtų mažiau.
Svečiai iš Lenkijos
„Dar tarpukariu 1918-1940 metais buvo kalbama apie Nemuno vagos
gilinimą ties Alytumi. Tai sena problema. Ji dar labiau paaštrėjo
praūžus Antrajam pasauliniam karui. Visi tiltai per Nemuną
(geležinkelio ir kitokio transporto) mieste po abiejų karų buvo
susprogdinti, o jų griuvėsiai atsidūrė vandenyje, tapdami kliūtimi
praplaukti didesniems laivams”, – pasakojo Alytaus turizmo informacijos
centro vyr. specialistė Birutė Malaškevičiūtė.
Anot jos, apmaudu, kad į Alytų negalima atplaukti
dideliu garlaiviu iš Druskininkų ar kitos prieplaukos, tačiau
pavieniams keliauti nedideliais laiveliais, plaustais ar baidarėmis –
puikiai tinkantis maršrutas. „Vandens turistai tikrai juo domisi, jau
pirmą prieplaukos gyvavimo vasarą sulaukėme plaustu iš Lenkijos
atplaukusių svečių”, – sakė B.Malaškevičiūtė.