Brangiausiai vieną statistinį moksleivį ugdyti atsiėjo Vilniaus rajono savivaldybėje, mažiausiai – Alytaus mieste.
Tokį skaičiavimą atliko Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Jo atstovų teigimu, sutaupius perteklinei infrastruktūrai skiriamas lėšas, jas būtų galima panaudoti ugdymo procesui ir mokytojų atlyginimams kelti. Anot LLRI prezidento Žilvino Šilėno, esant tokiems skirtumams, panašu, kad „vieni moksleiviai privilegijuojami, o kiti – skriaudžiami“.
Vidutinės išlaidos mokyklų infrastruktūrai tarp savivaldybių skiriasi du kartus ar net daugiau.
2017 m. Valstybės kontrolė suskaičiavo, kad 2006-2016 m. valstybės lėšų mokymui panaudota 53 proc. daugiau (nuo 377 iki 577 mln. Eur), tačiau mokinių pasiekimai negerėjo.
„Pinigų mokytojų atlyginimams ir švietimo kokybei didinti reikia ieškoti ir efektyviau valdant mokyklų tinklą. Jei dalis mokyklų ir toliau bus pustuštės, nepadės nei papildomos biudžeto lėšos švietimui, nei klasės krepšelis, nei etatinis pedagogų apmokėjimas“, – mano Ž. Šilėnas.
2017 m. bendrajam ugdymui (sudedant mokinio krepšelio ir aplinkos išlaikymo lėšas) skirta 814,4 mln. Eur, t.y. 7 proc. daugiau nei 2016 m. (760,9 mln. Eur).
Vienam moksleiviui Lietuvoje 2017 m. vidutiniškai teko 2 tūkst. 710 Eur. Tačiau lyginant atskiras savivaldybes ši suma svyruoja iki 1,6 karto – nuo 2 tūkst. 177 Eur (Alytaus mieste) į iki 3 tūkst. 617 Eur (Vilniaus r.), o tai sudarė 66 proc. skirtumą. Jis būtų dar didesnis, jeigu į tyrimą būtų įtraukta Neringos savivaldybė, kur vienam moksleiviui Lietuvoje lėšų skiriama daugiausia.
Didžiųjų savivaldybių grupėje mažiausia suma teko Alytaus m. savivaldybės moksleiviui, didžiausia – Vilniaus miesto moksleiviui (2 tūkst. 772 Eur), kas sudarė 27 proc. skirtumą.