Lietuvos Tautodailininkų
sąjungos Dzūkijos skyriaus pirmininkė, margučių meistrė Audronė
Lampickienė „Baltos Varnos” salone pristatė savo literatūrinį
debiutą – poezijos rinktinę „Vėjo juosta”.
Poezijos, vizualiųjų
menų ir muzikos sintezė vakaro dalyvius apgaubė ypatinga nuotaika.
Išraiškingai ir emocionaliai aktorės Virginijos Kochanskytės skaitomos
eilės, betarpiškas bendravimas su publika ir vakaro kaltininke privertė
visus pamiršti kas yra už durų, palikti nors trumpam mus supančią
rutiną.
„Mano kalba bus išbarstyta. Eiles
rašau nuo mokyklos laikų. Niekam jų nerodžiau. Tik kartais mama
paklausdavo, kam man tai reikalinga. Švenčiant mano tevelio garbingą
jubiliejų, visų nuostabai, jis atnešė pluoštą eilėraščių parašytų
Sibire 1950-1952 metais. Būtent tai ir pakreipė visus įvykius poetine
linkme. Galiu pasakyti, kad tai buvo pradžia. Pirmoji kūrybinė dirbtuvė
buvo „Alitos” gamykla, labai daug eilėraščių parašiau ant įvairių
kvitų ir talonėlių, nes ilgą laiką ten dirbau. Dabar dažnai naktinėju,
juk nežinai kada ir kur užklups tave įkvėpimas, būna įvairiai.
Darbas ir kūryba manyje dera, randu ir sugebu rasti vidinės erdvės
savyje. Neturiu kasdieninės rutinos, kadangi gyvenu su tėvais, jie
padaro daug kasdieninių darbų, prižiūri vaikus. Kiekvienas metų
laikas turi nepakartojamo žavesio, polėkio, todėl negalėčiau įvardinti
pačio kūrybingiausio metų laiko. Pirmosios knygos išleidimas yra
labai svarbus mano namiškiams: vaikams, tėvams. Prisipažinsiu, vyro
nuomonės tikrai nežinau, bet manau, kad jam svarbu. Noriu padėkoti
visiems, kurie talkino iš peties rengiant poezijos knygą: iliustratorei
Vaidilutei Gailienei, fotografui Vladimirui Leontjevui, redaktorei Vilijai
Markauskienei, taip pat tiems, kurie prisidėjo rengiant pristatymą:
Giedrei Bulgakovienei, draugams ir bičiuliams, kurie papuošė savo
darbais „Baltos Varnos” saloną, Alytaus kvartetui ir visiems atėjusiems”,
– pasakojo Audronė Lampickienė.
Aktorė, savo amato meistrė Virginija
Kochanskytė prisipažino, jog Audronės Lampickienės eilėraščių
knyga, tai lyg dienoraštis, dvasinės išpažinties knyga. Poezijos
pažinimas, vidinis pajutimas neprasideda nuo žymaus poeto eilių,
o nuo eilėraščio, kurio autoriaus, net nežinai, kuris suvirpino
tavo sielą, išjudino iš sąstingio. Pasak aktorės, taip yra sudėtinga
sudėlioti žodžius į knygą, ir kas gali pamatuoti jausmą, potyrį.
Lydimi poezijos galim subrandinti savyje daug daugiau negu atrodo. Audronę
Lampickienę palygino su pulsuojančiu greta mūsų šaltiniu: gaiviu,
skaidriu, tyriu, pralaužusiu buities ir kasdienybės rutiną. Poezija
gimsta iš meilės ir išminties.
Autorės vyras, medžio drožėjas
Saulius Lampickas, taip įnikęs į darbus, kad nesuspėjo paskaityti
eilėraščių, tačiau pabrėžė, jog tikėjo poezijos knygos gimimu,
ir džiaugėsi, kad jo žmogus gyvena prasmingą gyvenimą.
Prasmingi, gilūs žodžiai, jausminga
muzika, paveikslų, fotografijų, drožinių ir keramikos darbų visuma
nejučiomis visus patalpino į kupiną harmonijos pasaulį.