Pirmą kartą ne scenoje, o lauke, į pilį panašioje aplinkoje, Lietuvoje atkuriama Pilėnų legenda. Ją vakaro kovos incenizacijoje šalies valstybingumo atkūrimo 100-mečio proga prikels gyvosios istorijos festivalis Alytuje „Jotvos vartai“, Dainų slėnyje vyksiantis birželio 30 – liepos 1 dienomis.
Istorikai iki šiol ginčijasi, kur buvo Pilėnų pilis. Dzūkams artimėsnė versija, kad tai vyko Punioje, o Pilėnų gynybai vadovavo kunigaikštis Margiris. Vygando Marburgiečio kronikoje nurodoma, kad Pilėnai buvo Žemaitijoje, dabartinėje Karaliausčiaus (Rusija) srities teritorijoje, istorikas Alvydas Nikžentaitis mano, kad Pilėnų būta ant Molavėnų piliakalnio Raseinių rajone, tame pačiame rajone tik Ižiniškių piliakalnyje (Papilės kalne) apie Pilėnų legendą mąsto archeologas Gintautas Zabiela.
Pilėnų versijos taip pat siejamos su Batakių piliakalniu (Pilutės arba Švedu kalnu) Tauragės rajone ir Bilionių piliakalniu (Švedkalniu ar Šventkalniu) Šilalės rajone, panašią geografiją teigia ir istorikas Tomas Baranauskas, spėjantis Pilėnus buvus Pilių (Kepaluškalnio, Kaltinėnų) piliakalnyje Šilalės rajone.
„Pilyje buvo keturi tūkstančiai karių, subėgusių ten vos išgirdus apie priešą su savo šeimynomis iš aplinkinių kaimų. Gynėjai ilgai kamavo priešą, kaudamiesi ne tik prie gynybinio pylimo, bet ir sėkmingai išsiverždami pro atvirus vartus ir užpuldami supančiuosius. Kai daugybė pilėnų žuvo, o dar daugiau buvo sužeista, kai sumažėjus gynėjui skaičiui, ėmė blėsti viltis apginti pilį… Nenorėdami pasiduoti priešui, jie nukreipė ginklus prieš save ir savo artimuosius. Sukrovę didžiulį laužą, į ugnį sumetė viską, ką priešas galėjo išgrobstyti. Jie išžudė ir sumetė į liepsnas žmonas, vaikus, visus, kurie nepajėgė ar dėl lyties, ar dėl amžiaus pakelti ginklo. Surengę saviškiams šitokį galą, patys prašėsi nukaujami viršininko, o šis paskutinis persismeigė kalaviju…“, – taip Albertas Vijūkas-Kojelavičius aprašo Pilėnų pilies gynimą ir tragišką žūtį.
Visai šeimai skirtame dviejų dienų nemokamame renginyje „Jotvos vartai“ svečiuosis viduramžių ir folkloro muzikos grupės, amatininkai, karybos klubai iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos.
Tarp tradiciniais tapusių šventės renginių – vakaro kautynių, kovos rato, kur dėl stipriausiojo kario vardo varžysis „Jotvos vartuose“ Lietuvos bei kaimyninių šalių kariai, amatų miestelio, galiūnų konkurso, ypatingai kviečiame dalyvauti turiningoje paskaitų bei edukacijų programoje, stebėti Lietuvos kariuomenės operaciją, išgirsti žinomų atlikėjų folkroko grupių „Žalvarinis “, „Atalyja“, eksperimentinio folkloro grupių „Kamanių šilelis“, „Baltos varnos“, viduramžių grupės „Lord Wind“ ir kitų koncertus.
Pastarųjų metų „Jotvos vartų“ vieta – Alytaus Dainų slėnis: nuo seno pamėgta, tačiau ilgą laiką nenaudota švenčių vieta Alytuje, apsupta miškų bei Nemuno upės. Šiemet ši vieta vėl atgims joje įkurdinus vieną didžiausių gyvosios istorijos renginių Lietuvoje.
2018 m. „Jotvos vartų“ programa:
Šeštadienį, birželio 30 d.
12 val. Šventės atidarymas.
12 – 15 val. Viduramžių iliuzionisto — žonglieriaus Viačeslavo Mickevičiaus
pasirodymai.
12-20 val. Senųjų amatų kiemas.
12.30 val. Šiuolaikinės Lietuvos kariuomenės pristatymas. Ginkluotės bei technikos
paroda. Pristato didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas.
13 val. Latvių folk grupės „Skandi“ koncertas.
14 val. Galiūnų varžybos „Stipriausias jotvingis“.
15 val. Parodomosios viduramžių kovos.
16 val. Folkroko grupės „Atalyja“ koncertas.
17 val. Karių dvikovos kovos rate „Garbingiausias karys“.
18 val. Viduramžių šokiai ir šokių mokymas „Liucern” (Baltarusija).
19 val. Eksperimentinio folkloro grupė „Kamanių šilelis“.
20 val. Jaunųjų karių-žiūrovų apmokymai vakaro pilies puolimui.
21.30 val. Geriausios folkroko dainos su grupe „Žalvarinis“.
22.30 val. Naktinis Jotvos pilies puolimas „Pilėnų legenda“. Didysis vakaro mūšis. Veda karo istorikas prof. dr. Valdas Rakutis.
23 val. Šokiai su ugnimi „Vakaro ugnys“. Degantys ženklai prie Nemuno – karių dvasių palydėjimas.
23.30 val. Nakties muzika. Atverkime vartus į naktį kartu su etno-dub kūrėju „Girių dvasios“.
Sekmadienį, liepos 1 d.
12-17 val. Viduramžių iliuzionisto — žonglieriaus Viačeslavo Mickevičiaus pasirodymai.
12-18 val. Senųjų amatų kiemas.
12 val. Ryto garsai – elektroninės folk muzikos atlikėja „Tamsaulė“.
13 val. Lankininkų turnyras.
13.30 val. Modernaus folkloro grupė „Vadauja“.
14 val. Rankų lenkimo varžybos (dalyvių registracija informaciniame festivalio punkte).
15 val. Viduramžių muzikos grupės „Lord wind“ (Lenkija) koncertas.
16 val. Baigiamosios kovos.
17 val. Folkgrupės „Baltos varnos“ koncertas.
18 val. Festivalio uždarymas.