Birželio 8 dieną pasirodė Lietuvos totorių bendruomenei skirtas pašto ženklas.
Naujojo pašto ženklo kaina – 1 euras, tiražas – 20 tūkst. egzempliorių. Jį pagal nežinomo dailininko paveikslą, kuriame vaizduojami totoriai priešakinės sargynos pulko ulonai, sukūrė dailininkė Ieva Krikštaponytė.
Ženklas – įvykis Lietuvos ir pasaulio filatelijoje, nes tai pirmas pašto simbolis, skirtas Lietuvos totoriams.
Lietuvos totoriai – viena seniausių šalies etninių grupių, pernai atšventusi įsikūrimo Lietuvos didžiosios kunikaikštystės 620-metį, o kitąmet bus minimos totorių sąjungos su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Gediminu 700-osios metinės.
Gausi totorių bendruomenė yra įsikūrusi ir Alytaus rajone, Raižiuose, kur veikia ir maldos namai – mečetė. Raižių totoriai yra musulmonai sunitai, kurių dvasinis centras muftijatas Lietuvoije buvo atkurtas prieš 20 metų. Dzūkijoje totoriai gausiau gyvena Trakų, Varėnos rajonuose.
Totoriai tarnavo LDK kariuomenėje, dalyvavo Abiejų Tautų Respublikos kariniuose žygiuose, Tado Kosčiuškos bei 1831 m. ir 1864 m. sukilimuose, 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės kovose.
Totorių įsikūrimas Lietuvoje siejamas su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Vytautu. Pagrindinė totorių veikla buvo karyba, diplomatinė tarnyba, sargyba. Totoriai sudarė asmeninę Vytauto sargybą, kartu su juo dalyvavo Žalgirio mūšyje 1410 m.
Kartu su naujuoju pašto ženklu, skirtu įprasminti Lietuvos totorių istoriją ir kultūrą, išleistas ir pirmosios dienos vokas.