Visų Šventųjų dieną lapkričio 1-ąją ir Vėlinių dieną lapkričio 2-ąją mirusiuosius pagerbiame kapinėse uždegdami populiariausią atminimo simbolį – žvakę.
Su technologijomis tobulėja ir žvakės, tačiau kokios jos bebūtų, gaminamos daugiau ar mažiau tradiciniu būdu ir naudojamos panašioms paskirtims.
Senais laikais žvakės buvo vienintelis šviesos šaltinis namuose tamsiais vakarais. Išradus elektros lemputę, jos praktinė paskirtis keitėsi. Šiandien žvakės suteikia jaukumo, romantikos, šilumos namams, kurdamos juose teigiamą energiją.
Anksčiau, gimus vaikeliui, jam specialiai buvo išliejama žvakė, uždegama per krikštynas. Ta pati žvakė žmogų lydėjo visą gyvenimą. Be sakralinės reikšmės, žvakės šviesa simbolizuoja šviesą, gėrį bei turi magiškų savybių.
Pasak alytiškės muziejininkės Onos Sakevičienės, Dzūkijos kaimuose šio amato atstovų lieka vis mažiau, todėl žvakių liejimo edukacija yra viena populiariausių.
Ir šiuolaikinį, ir nuo XIV amžiaus žinomą žvakių liejimo būdą galima išmėginti edukacinių užsiėmimų Alytaus kraštotyros muziejuje metu, bet ir šiuolaikinę jų gamybos techniką.