55,5 m2 – tiek popieriaus prireikė Pivašiūnų gimnazistams, kurie origami technika išlankstė kepurę, kurios plotis siekia beveik 4 metrus (3,67 m.), o aukštis – 61,5 cm. Po kepure vienu metu nuo saulės slėpėsi dvi gimnazijos mokinių klasės! Ar tai bus naujas Lietuvos rekordas – sužinosime.
Pradėdami vasarą Alytaus rajono visuomenės sveikatos biuro specialistai Pivašiūnų gimnazijoje surengė ne tik rekordo siekimą, tačiau ir diskusiją bei praktinį užsiėmimą saugios vasaros klausimais, kurio metu diskutuodami pirmosios pagalbos klausimais.
Vasara – puikus laikas pradėti grūdintis ir kitaip stiprinti organizmą. Grūdinimasis – tai organizmo imuninės sistemos stiprinimas, dėl kurio žmogus rečiau suserga, o susirgęs – greičiau pasveiksta. Kadangi teisingas grūdinimosi procesas – ilgas, gana lėtas ir nuoseklus, todėl dažnam lietuviui, kuris čia ir dabar „užsidega noru“ gyventi sveikiau ir grūdinimąsi pradeda šuoliais į eketes bei greit susiduria su realybe ir priešingu reiškiniu – sveikatos sutrikimais, vasara – puikus laikas pradėti grūdintis teisingai.
Pagrindiniai grūdinimosi būdai
Nors ir negalima suabsoliutinti imuniteto reikšmės ligų vystymuisi, tačiau, kaip žmonės mėgsta sakyti – „nusilpo imunitetas ir puola visokios ligos“. Tam kad imunitetas būtų visuomet pasiruošęs kovoti su ligomis ir jų sukėlėjais, jį reikia prižiūrėti. Tik dažnai klaidingai yra galvojama, kad imuniteto stiprinimas – tai kažko neapčiuopiamo organizme stiprinimas. Imunitetas ir jo sąvokoje esantys organai, ląstelės ir kitos aktyvios medžiagos – visuma, bet ne atskira organizmo dalis, todėl imuniteto stiprinimas ar jo saugojimas – sveikos gyvensenos užtikrinimas plačiąja prasme, pritaikant ta tikras specifines priemones. Grūdinimas – viena iš jų.
Grūdintis vandeniu vasarą galima apsitrinant (apsišlakstant) juo ar tik apsitrinant drėgnu rankšluosčiu, apsipilant vėsiu vandeniu duše arba lauke, maudantis atviruose vandens telkiniuose, vaikščiojant basomis per balas arba rasą.
Oru vasarą grūdinti tikriausiai lengviausia, nes gamta rodos šaukte šaukia kuo daugiau būti gryname ore. Grūdinimuisi oru nėra blogo oro, ypač vasarą, be abejo, išskyrus didelius karščius. Pasivaikščiojimai, pasivažinėjimai dviračiu, išvykos į gamtą, turistiniai žygiai stiprina ir grūdina organizmą. Miegas prie atviro lango – tai dar viena grūdinimosi oru galimybė.
Grūdinimasis saulės voniomis – bene daugiausiai apribojimų ir perspėjimų turintis būdas, nes yra didelis skirtumas tarp „kepinimosi“ saulėje, vaikščiojimo plona linija tarp sveikatos ir rimtų ligų grėsmės ir palaipsnio susipažinimo su saule ir buvimo joje ribotą laiką tik tiek, kad būtų stimuliuojami organizmo adaptaciniai mechanizmai.
Vasarą – tik basomis
Universaliausias grūdinimosi būdas – vaikščiojimas basomis. Vaikščiojimas basomis, kuriuo siekiama naudos sveikatai – tai vaikščiojimas dirvožemiu, žole, stambiu ar smulkesniu smėliu, kitu gruntu, kitaip tariant – natūraliu paviršiumi. Grūdintis basomis gali visi, ypač vasarą.
Vaikščiojimo basomis nauda tiki tiek tradicinės, tiek ir netradicinės medicinos atstovai. Aktyvių taškų pėdose stimuliavimas paspaudimais ir tuo pačiu vaikščiojimu basomis giriamas ir propaguojamas Rytų medicinoje. Jos atstovai teigia, kad pėdose yra gausu aktyvių taškų, kurie net gi yra vidaus organų atspindžiai, kitai tariant, masažuojant, maigant tuos taškus teigiamai veikiami ir atitinkami organai. Ne konservatyviosios medicinos atstovai tiki, kad basomis daugiau vaikščiojantys žmonės „palaiko didesnį energetinį ryšį“ su žeme, todėl yra mažiau paveikūs streso įtakai.
Šioje vietoje reiktų prisiminti ir garsųjį stebukladariu vadintą Karolį Dineiką – sveikos gyvensenos Lietuvoje pradininką Lietuvoje dar sovietmečiu Druskininkuose puoselėjusį gydomosios fizinės kultūros ir klimato terapijos parką ir ypač akcentavusį grūdinimosi reikšmę žmogaus sveikatai. Jo iniciatyva parke buvo įrengti takeliai su akmenukais, užlieti vandeniu. Jais pavaikštinėti rekomenduodavo sanatorijose besigydantiems žmonėms.
„Basomis po gaivią rasą…“
Braidynėms po rasą ruoštis ilgai nereikia. Tiesiog atsikelti rasai dar nenukritus, iššokti iš batų ir pirmyn. Galima lėtai, besimėgaujant paukščių čiulbėjimų ir giliai įkvepiant gaivaus rytinio oro, galima ir greitai belankstant, pakeliant sau nuotaiką visai būsimai dienai. Braidžiojant po rytinę ar vakarinę rasą iš karto veikia du komponentai – šiurkštus pagrindas, stimuliuojantis paviršius ir vėsa.
Iš lėto, saugiai ir… kepurėtai
Kurį grūdinimosi būdą besirinktume, reikalinga laikytis kelių pagrindinių taisyklių. Grūdinimosi procesas turi vykti iš lėto ir palengva, nereikia ir negalima pradėti nuo ledinio vandens dušo ar braidžiojimo po geliantį upelio vandenį. Grūdinimasis turi teikti malonumą, todėl pradžioje, kelias dienas užtenka tik apsišlakstyti vėsesniu vandeniu ir tik vėliau apsipilti vis vėsesniu vandeniu. Ta pati sąlyga galioja ir kalbant apie braidymą basomis po žolę. Vieną rytmetį tik susipažinkite (prisiminkite) su tuo jausmu, kitą – nueikite keltą metrų, na, o vėliau – pasivaikščiokite. Grūdinimasis turi vykti nuolat, be pertraukų, ištisus metus.
Dalia Kitavičienė, Alytaus rajono visuomenės sveikatos biuro direktorė