Alytus nuolat ieško kaip pagyvinti miesto gyvenimą, kokiomis paslaugomis ar naujovėmis ne tik džiuginti vietinius, bet ir pritraukti turistų. Šios savaitės pabaigoje, matyt, nuspręsta į miestą vilioti ekstremalaus vairavimo entuziastus – Alytaus gatvės ir rajoniniai keliai buvo paversti atvira čiuožykla.
Kokia žinia tokia „pramoga“ siunčiama alytiškiams? Dzūkijos centre – šeštame pagal dydį mieste – pirmoji sausio savaitė priminė išgyvenimo stovyklą ir iš gyventojų reikalavo maksimalios drąsos bei kantrybės – nors apie artėjančius orų pokyčius sinoptikai perspėjo iš anksto, gatvių būklė vertė manyti, kad kelininkai arba prognozių negirdėjo, arba sąmoningai pasirinko jas ignoruoti.
Kelius net po keleto nekritulingų parų dengė suvažinėto sniego sluoksnis, o po juo – mažiausiai keleto centimetrų ledas. Įkalnių neįveikiantis sunkiasvoris transportas stebino mažiau, nei situacija sankryžose – automobiliui saugiai ir laiku sustabdyti, reikėjo ne keliasdešimt, o kelių šimtų metrų. Pavojingai slidžios net ir pagrindinės Alytaus gatvės.
Nepatvirtintais duomenis, savaitgalio eismo įvykių skaičius viršijo mėnesio statistiką. Nacionalinėse žiniasklaidos priemonė pasirodė raginimas – „jei tik galite, aplenkite Alytų“, o socialinius tinklus užgulė pasipiktinusių gyventojų istorijos apie dėl nesaugios kelių būklės įvykusias avarijas ir sugadintą turtą.
Dėkui Dievui, aplaidumas dar nepareikalavo niekieno gyvybės. Tačiau iki to trūko nedaug. Ar ir vėl žiema užklupo netikėtai? O gal situacijos priežastys kiek gilesnės? Specialistai teigia, kad prieš ženkliai nukrentant temperatūrai Alytaus rajone lijo, todėl ant kelių susidarė ledo sluoksnis, o vėliau jį padengė drėgnas sniegas.
Sningant ar pustant niekas nesiunčia technikos valyti kelių, nes taupo kurą. O kai transportas visgi išvažiuoja, barsto druskos ir smėlio mišinį (pigiausią), kuris veiksmingas tik esant ne žemesnei nei -7 ar -9 laipsnių temperatūrai (brangesnės druskos veikia ir prie -20 °C).
Specialių priemonių, kurios veiktų esant šaltesniam orui, įmonės esą neturi, nes siekdamos laimėti viešojo pirkimo konkursą, konkuruoja mažiausia paslaugos kaina – gautų lėšų joms nepakankama, reikalingam kiekiui cheminių priemonių įsigyti.
Kitaip tariant, įmonių vadovai, kurių įmonės formaliai atitinka konkurso sąlygas, taupo, o tokių sprendimų padarinius ant savo pečių neša kaip visuomet – mokesčių mokėtojai. Kiek tokiame aiškinime tiesos – nežinau, nes informacijos apie viešojo pirkimo sąlygas miesto internetinėje svetainėje nėra. Galiu tik kelti klausimus, kiek kokybiškai parengta techninė perkamos paslaugos specifikacija, kiek atsakingai suformuluoti kvalifikaciniai reikalavimai paslaugos teikėjams, kaip atrodo pasirašyta sutartis ir ar joje numatytos sankcijos už netinkamą įsipareigojimų vykdymą?
Noriu tikėti, kad miesto administracija į tokius klausimus atsakys, bet panašu, jog viltis gali būti bergždžia. Esant itin pavojingai situacijai keliuose nėra nei vieno informacinio pranešimo nei miesto ar rajono savivaldybių interneto svetainėse, nei oficialiose jų socialinių tinklų paskyrose.
Alytaus miesto meras Vytautas Grigaravičius apsiribojo tik pagrūmojimu vairuotojams, kad ruoštis žiemai turi ne tik kelininkai, bet ir jie, bei patikinimu, kad išbarstytos 120 tonų druskos ir žvyro (kas, atsižvelgiant į bendrą gatvių skaičių ir plotą, reiškia po keletą saujelių vienam kvadratiniam metrui).
Iš Alytaus rajono mero Algirdo Vrubliausko apskritai – tyla. Sutinku, kad nuo force majeure aplinkybių neapsaugotas niekas. Gal išties orai neleido kelininkams laiku atlikti namų darbų, bet kodėl tuomet tokia silpna šios situacijos valdymo komunikacija? Nuo išsamių paaiškinimų saugumo keliuose gal daugiau ir neatsirastų, bet bent jau gyventojai būtų informuoti apie padėties priežastis ir nesijaustų ignoruojami.
Esu politikos mokslų magistrė, ne fizikos, inžinerijos ar technologinių mokslų specialistė, juo labiau kelių valymo darbų ekspertė ir tikrai nepretenduoju ja būti, tačiau situaciją vertinu iš patirtį turinčios vairuotojos ir Alytui neabejingos pilietės perspektyvos.
Mano automobilis aprūpintas žieminėmis padangomis, važiuoju saugiu greičiu. Dedu pastangas, kad užtikrinčiau tiek savo, tiek aplinkinių saugumą, tačiau to tikiuosi ir iš kitų – šiuo atveju už kelių ir gatvių priežiūrą atsakingų tarnybų („Raguvilė“, „Alytaus infrastruktūra“).
Savo pasipiktinimą ir susirūpinimą išreiškiau viešu skundu, kuriam paramą internetu per pusantros paros išreiškė daugiau nei 800 gyventojų. Viliuosi, kad pirmadienį ryte šis dokumentas bus vienas pirmųjų, kurį nagrinės Alytaus miesto ir rajono merai, bei už gatvių valymą atsakingų įmonių vadovybės. Šalčiai po truputį trauksis, gamta pati atliks kelininkų darbą ir ledą nuo gatvių nutirpdys. Tačiau kaip bus su apatija eilinių gyventojų problemoms?
Ieva Budraitė,
Lietuvos žaliųjų partijos Alytaus miesto skyriaus pirmininkė
ATNAUJINTA (2017-01-09)
E-peticijos iniciatorė pirmadienio išvakarėse Alytaus miesto ir rajono savivaldybėms bei jų samdomiems kelininkams išsiuntinėjo dėl kelių būklės beveik 1000 žmonių pasirašytą skundą, kuriame išreiškė viltį, kad į gyventojų prašymą nedelsiant imtis priemonių saugumui keliuose užtikrinti bus atsižvelgta. Taip pat buvo paprašyta pradėti tyrimą dėl to, ar kelius bei gatves prižiūrintieji savo įsipareigojimus atliko laiku ir tinkamai, o apie tyrimo rezultatus – informuoti.
Alytiški, dar nepasirašei?
Priversk valdžią gerbti Alytų, jo gyventojus ir svečius – pasirašyk e-peticiją dabar ir ČIA!