Dzūkijos etnokultūrinį regioną atspindinčio kraštovaizdžio etalonu pripažintas Dieveniškių regioniniame parke esančios Poškonių ir Rimašių etnografinių kaimų, Bėčionių piliakalnio apylinkės ir prie Neries įsikūręs unikalus gatvinis Grabijolų kaimas.
Nors regioninės autentikos bene daugiausia yra išlaikę dzūkai, Dainavos regionas, tačiau iš čia atkeliavo vos trys paraiškos. Daugiausia paraiškų pateikė aukštaičiai ir žemaičiai, todėl iš šių regionų buvo atrinkta net po keturias išskirtines teritorijas. Konkursui iš viso buvo pateiktos 33 paraiškos.
Konkursą organizavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, bendradarbiaudama su etninės kultūros globos taryba. Jų nuomone, geriausiai prigimtinę savastį Aukštaitijoje atspindi Ladakalnio-Ginučių gamtinis-archeologinis kompleksas Ignalinos krašte, Kleboniškių gatvinis kaimas ir apylinkės Radviliškio rajone, istorinė Sosių ir Liaudos žemė Kėdainių rajone ir Niūronių gatvinis kaimas bei apylinkės Anykščių rajone.
Žemaitijoje savičiausi – Bukantės dvaro ir apylinkių teritorija (Plungės r., Žemaitės memorialinis muziejus), Platelių miestelis ir jo apylinkės, Šatrijos kraštovaizdžio draustinis ir apylinkės, Veliuonos miestelis.
Suvalkijoje, pasak komisijos vadovo Vidmanto Bezaro, keri Plokščių miestelis (Šakių r.), įsikūręs Sūduvos lygumų ir Nemuno šlaito sandūroje, – atsiveriančiais vaizdais, senais želdiniais, upės-gatvės aplinka, originaliais želdiniais ir kt. Zyplių dvaro sodyba ir Gelgaudiškio dvaras bei miestelio aplinka atspindi žmogaus pertvarkyto kultūrinio kraštovaizdžio etalonus.
Mažosios Lietuvos regione sunku pranokti Rambyno Bitėnų apylinkių grožį, kultūros vertybes, šimtametes tradicijas. Tačiau komisijos nariai ne mažiau buvo sužavėti ir Klaipėdos rajono Agluonėnų seniūnijos ir bendruomenės darbais saugant, atkuriant ir kuriant naujas šio regiono kraštovaizdžio vertybes.