Alytaus regiono politikų neapleidžia mintis sujungti Dzūkijos sostinę su Vilniumi geležinkelio linija. Ne tokia, kokia yra dabar, einanti per Šeštokus (Lazdijų r.), Marijampolę, Kauną, bet kur kas artimesne – per Varėną. Tokį sumanymą Alytaus miesto meras Vytautas Grigaravičius jau išdėstė Susisiekimo ministerijos vadovams. Bet šie tik galvas kraipo – prieš dešimtmetį patys alytiškiai nenorėjo, kad per jų miestą važinėtų traukiniai, o dabar nori geležinkelio iki Varėnos ir Vilniaus.
Pridėtų patrauklumo
LŽ kalbintas V. Grigaravičius teigė, kad kol kas geležinkelis Alytus-Varėna-Vilnius tėra idėja, tačiau ji numatyta tiek Alytaus miesto, tiek Alytaus rajono bendruosiuose planuose. „Ne kartą susitikimuose su gyventojais ir verslo atstovais teko girdėti, kad susisiekimas su sostine geležinkeliu būtų labai reikalingas ir naudingas”, – sakė jis. Alytaus meras pabrėžė, kad dabar miestą pasiekianti geležinkelio linija naudojama vien kroviniams vežti, nes yra labai nepatogi ir ilga. Alytiškiai norėtų, kad su sostine geležinkeliu galėtų susisiekti ir keleiviai. Be to, šiuo metu geležinkelio atšaka Alytuje eina tik į pramonės rajoną, kur įsikūrusios stambios įmonės, besinaudojančios geležinkeliu.
„Mūsų planuojamas geležinkelio ruožas Šeštokai-Alytus-Varėna-Vilnius būtų kur kas trumpesnis. Iš Šeštokų geležinkelis ateitų iki Alytaus pakraščio, kur yra geležinkelio stotis, miesto šiauriniu pakraščiu aplenktų Alytų, tiltu kirstų Nemuną ir vėliau suktų Varėnos link jau senuoju pylimu, kuris yra išlikęs iki šiol”, – savo viziją dėstė V. Grigaravičius. Kiek tokios linijos tiesimas kainuotų ir ar ji būtų rentabili, Alytaus meras pasakyti dar negalėjo. Anot jo, neabejojama, kad naujos geležinkelio vėžės atsiradimas padidintų Alytaus miesto bei viso regiono patrauklumą, pritrauktų investicijų.
Reikėtų apsispręsti
Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas LŽ pasakojo, kad šio rajono bendrajame plane maždaug 60 kilometrų ilgio geležinkelio linija, vedanti iš Alytaus į Varėną, iš tikrųjų yra nubraižyta. „Toks noras yra, bet ar jis realus – čia jau kitas klausimas. Visiems atrodo, kad jei nuo seno buvo geležinkelis, tai ir dabar būtų pakankami krovinių ir keleivių srautai. Tačiau ar tikrai taip bus – visiškai neaišku. Kol kas, kiek man žinoma, niekas jokių galimybių studijų nerengė, nors apie tai kalbama gal jau dešimtmetį, šią idėją vis prikeliant ir numarinant”, – atviravo jis. Anot A. Vrubliausko, prieš keletą metų ši idėja buvo aptariama su „Lietuvos geležinkelių” vadovybe, kai kuriomis institucijomis. Todėl rajono bendrajame plane ir numatyta galbūt būsima geležinkelio trasa. Šį planą rengę specialistai dar 2007 metais siūlė atnaujinti Alytaus geležinkelio stoties veiklą, kad geležinkeliu nuolat būtų vežami ne tik kroviniai, bet ir keleiviai. Mat šiuo metu prekinis traukinys tarp Šeštokų geležinkelio stoties ir Alytaus važinėja, kai atsiranda pakankamas kiekis krovinių. Sujungus planuojamą geležinkelio liniją su esama ties Valkininkais, susidarytų strategiškai svarbi geležinkelio linija, kuri galėtų būti naudojama ir tranzitiniam keleivių bei krovinių vežimui tarp Kaliningrado srities ir Baltarusijos. Vis dėlto toliau pokalbių nepasistūmėjama. „Esant tokiai spartai ir tokiam požiūriui galima numarinti bet kokią gerą idėją. Reikėtų apsispręsti”, – pabrėžė Alytaus rajono meras.
Idėjos neužtenka
Su Alytaus valdžios norais jau ne kartą buvo supažindinti „Lietuvos geležinkelių” vadovai. Tačiau, anot bendrovės atstovo spaudai Vidmanto Gudo, ne „Lietuvos geležinkeliai” sprendžia, kur turi būti nutiesta geležinkelio linija, o kur – ne. „Tai Susisiekimo ministerijos ir Vyriausybės prerogatyva. Nutiesti geležinkelį gal ir nebūtų sudėtinga, tačiau svarbiausia – kiek tokia linija iš tikrųjų būtų reikalinga ir rentabili”, – kalbėjo jis. Susisiekimo viceministras Algis Žvaliauskas neslėpė, kad jį alytiškių sumanymas kiek nustebino. Mat 1997 metais Susisiekimo ministerija sulaukė Alytaus miesto tarybos kreipimosi, kuriuo buvo prašoma išardyti per miestą einantį geležinkelį. Ant jo sankasos šiuo metu yra įrengtas dviračių ir pėsčiųjų takas. „Jų prašymas buvo išgirstas – per miestą einantis geležinkelis išardytas ir palikta tik viena jo atšaka į pramoninį rajoną”, – sakė A. Žvaliauskas. Jo teigimu, puoselėti idėją sujungti Alytų su Vilniumi geležinkeliu galima, ir niekas to alytiškiams neuždraus. „Daug kas priklauso nuo savivaldybių vadovų, kaip jiems pavyks įtikinti tiek „Lietuvos geležinkelius”, tiek ir šalies politikus, kad toks geležinkelis iš tiesų yra reikalingas”, – kalbėjo viceministras. Jis pažymėjo, kad rengiant tokius projektus pirmiausia turėtų būti atlikta galimybių studija, apskaičiuota, kiek idėjos įgyvendinimas gali kainuoti, kiek toks projektas atsipirktų. Tačiau, pasak A. Žvaliausko, alytiškių sumanymą kaip nors sieti su jau įgyvendinamu „Rail Baltica” projektu ir taip tikėtis lėšų jam yra visiškai nerealu.