Alytaus piliečiai, sugrąžinkime miestą sau!
Esu Tautvydas Tamulevičius. Gimiau Vilniuje, tačiau užaugau Alytuje, Vidzgiryje. Baigęs Panemunės vidurinę mokyklą, likau Alytuje – studijavau įmonių ir įstaigų administravimą Alytaus kolegijoje, dirbau „FM99″, krepšinio klube „Alytus”. Baigęs kolegiją, išvykau studijuoti į Angliją, Bedfordšyro universitete baigiau rinkodaros ir reklamos komunikaciją, tuo pačiu metu Vilniaus universitete neakivaizdžiai baigiau žurnalistiką, taigi dabar turiu tris bakalauro diplomus ir mokslus tęsiu – man tai jau tapo labai natūrali būsena.
Šiuo metu dirbu Švietimo mainų paramos fonde su tarptautiniais ir Lietuvos švietimo projektais, konsultuoju rinkodaros klausimais. Anksčiau dalyvavau „Investuok Lietuvoje” programoje „Kurk Lietuvai”, kurios metu dirbau Vyriausybėje, Finansų ministerijoje bei fonde, kuriame dirbu ir dabar.
Į tarybą kandidatuoti nusprendžiau galbūt kiek netikėtai, pamatęs, kokie žmonės buriasi aplink Vytautą Grigaravičių – tokio kalibro visuomeninio veikėjo Alytuje dar niekada nebuvo. Matau puikią progą iš esmės pakeisti tai, kaip vystosi Alytus. Nepriklausau jokiai partijai, nes manau, kad partinė priklausomybė riboja asmeninę laisvę. Jei joms nepriklausai, gali elgtis pagal savo sąžinę. Niekas neprivers manęs balsuoti už tai, kuo netikiu, o partinius kandidatus priversti galima.
Viena esminių problemų, kurią dažniausiai mini alytiškiai, – atotrūkis tarp valdžios ir žmogaus. Visuomenė nusivylusi ne pačia demokratija, bet politikais. Valdžia ir žmonės gyvena kas sau. Taip neturi būti. Ryšys prarastas ir jį reikia atkurti.
Miesto vadovai nesibodi pasiskųsti, kad bendruomenė neteikia pasiūlymų. Bet kaip jų tikėtis, jeigu niekam nėra aišku, kas iš tiesų vyksta? Kodėl tarybos posėdžiai netransliuojami viešai, kodėl apie strateginės reikšmės projektus sužinome, kai vėlu ką nors keisti? Tik viešumas ir skaidrumas užtikrins, kad tarybos nariai taptų atskaitingi visuomenei. Už miestui žalingus sprendimus turi būti taikoma ir asmeninė atsakomybė. Pavyzdžiui, teatro direktorės Lauros Radzevičiūtės atleidimas iš darbo – jeigu teismas ją į pareigas grąžins, savivaldybė privalo iš sprendimą ją atleisti teikusių asmenų išsireikalauti kompensacijos, kurią mokesčių mokėtojai direktorei bus skolingi dėl nekompetentingų valdininkų sprendimų.
Iki kalendorinio pavasario likus vos kelioms dienoms raginu: ateikime balsuoti patys, pakvieskime kitus. Jeigu norime pokyčių, mes, Alytaus piliečiai, privalome tai aiškiai parodyti. Alytaus miesto taryba niekada iš esmės neatsinaujino. Tam metas yra dabar. Argi galime iš tų pačių žmonių tikėtis ko nors naujo?
Vytautą Grigaravičių mielai priglaustų ir Vilniaus, ir Kauno rinkėjai, bet tokį šansą turime tik mes
Esu Vilija Ramanauskienė. Baigiau 5-ąją vidurinę (dabar Dainavos pagrindinė) mokyklą, taip pat Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą (finansų ir kredito specializacija), studijavau ir kėliau kvalifikaciją Europos žurnalistikos mokyklose: „Deutche Welle”, Europos žurnalistikos centre, Stokholmo ekonomikos mokykloje Rygoje.
Dirbu žurnaliste ir projektų vadove radijo stotyje „FM99″.
Man patinka mano miestas. Man patinka balti magnolijos žiedai Miesto sode ir kad didžiausia automobilių spūstis atima 15 minučių, o vaikai pėsčiomis pasiekia visus būrelius. Man patinka, kad pardavėjos prekybos centre pažįsta po kelių apsilankymų, o kas antras gatvėje praeivis bent jau kažkur matytas. Man patinka šilti santykiai tarp žmonių ir kad tikrai ne visi iš tavęs kažko tikisi, jei sako: „Labas!”
Bet man daug kas nepatinka. Nepatinka, kai kasdieniame savo, žurnalistės, darbe, naujienų agentūrų paieškoje suvedus „Alytuje”, randu daugiausia kriminalines ir dar pačias liūdniausias naujienas. Man nepatinka, kad kone visi miesto vadovai yra turėję vienokių ar kitokių santykių su teisėsauga. Ir tikrai ne dėl to, kad joje dirbo. Man nepatinka, kad neatsiranda kas sušuktų: „Karalius nuogas!”
Man nepatinka, kai matau, jog tie, kurių darbas tarnauti žmonėms, su jais elgiasi kaip su tarnais. Kad noras padėti savo miesto piliečiams yra ne natūralus jausmas, o milžiniška išimtis iš taisyklės. Man nepatinka, kad žodžiai „darbas miesto labui” daugeliui sukelia tik ironišką šypseną, o noras tai daryti provokuoja klausimą: „Vilija, tu esi kūrybingas, protingas žmogus, ko tau TEN?” Nes TEN yra tokia vieta, kur nei kūrybiškiems, nei protingiems nėra ko veikti.
Todėl aš esu drauge su „Alytaus piliečiais”. O su kuo daugiau? Visur yra gerų ir protingų žmonių, bet tik mūsų komandoje tokie yra visi ir todėl jų tik 20. Kiekvienas savaip, kiekvienas savoje srityje, bet ne muzikoje, šokyje ar dar kokioje linksmoje veikloje, kaip buvo įprasta Seimo naujokams, kuriuos rinkėjai ant rankų įnešė. Mes, „Alytaus piliečiai”, tikrai ne popžvaigždės ir todėl nepažįstami iš ekrano. Esame savo darbo profesionalai, įvairių sričių – viešųjų pirkimų, finansų, verslo, ekonomikos, rinkodaros, renovacijos, švietimo, kultūros, medicinos specialistai. Ką jau kalbėti apie patikimiausią žmogų Alytuje. Ir ne tik Alytuje – Vytautą Grigaravičių mielai priglaustų ir Vilniaus, ir Kauno rinkėjai, bet tokį šansą turime tik mes. Tad būtų keista ir neprotinga juo nepasinaudoti.
Nerijus Jauneika: „Tegu vanduo teka”
„Stovinčiame vandenyje neįdomu užsibūti. Pakutenkite ryžtą ir smalsumą. Tas kutenimas priveda prie didelių pokyčių ir laimėjimų – išsilieja upė. Kalbu, nes man pavyko. To linkiu ir mūsų miestui Alytui”, – mintis dėsto Alytaus pilietinio judėjimo „Alytaus piliečiai” narys Nerijus Jauneika. Užsimerkęs prieš visus „tau tikrai nepavyks” ir „čia nesąmonė” vyras Alytuje atidarė kavinę „Coffee Room” („Kavos kambarys”) ir už sėkmingą verslo vystymą pernai gavo „Metų jaunojo verslininko” apdovanojimą.
„Pasakykite žmonėms, kad jie reikalingi”
„Kavos kambaryje” teka ne tik kava, bet ir vanduo. Tas vanduo – tai aktyvių miestelėnų noras sujudinti nusistovėjusią tvarką. N.Jauneika mato, kaip kavinėje ambicingus projektus ruošia moksleiviai, miesto problemas kavą gerdami aptaria senjorai.
„Paslapties toli ieškoti nereikia – žmonės ateina, nes jie jaučiasi reikalingi. Žmonėms reikia pasakyti, kad jie reikalingi – tai įkvepia nuostabiems atradimams, – tikina jaunas vyras. – Man tai prilygsta stebuklui – ši pasiteisinusi idėja. Pabudinti iš miego noriu ir Alytų. Esu tam pasiruošęs. Bet dar ir todėl, kad pasitikiu lyderiu Vytautu Grigaravičium. Kartu mes galime sujudinti tą vandenį.”
Alytus – gerų minčių miestas
Pasak Nerijaus, sėkmės nenusipirksi už jokius pinigus – ji ateina, kai daug dirbi. Ir nors Alytuje pradėtą verslą jam pavyko išplėsti į kitus miestus, pradžia buvusi sunki. „Nepasakysiu nieko naujo – susidūriau su biurokratija. Pastaroji marina idėjas ir geras iniciatyvas. Noriu padėti kuo daugiau jų išsaugoti”, – sako N.Jauneika.
Ir jis pats dar turi gerų minčių miestui. Alytuje gimęs ir augęs Nerijus lankė tautinių dainų ir šokių ansamblį „Tarškutis”, vėliau šoko „Dainavoje”. „Kartais nuvažiuoju į Dainų slėnį, atgaivinu brangius vaikystės prisiminimus. Ar prisimenate, kokie renginiai ten vyko? Šiandien naują istoriją slėnyje galėtų rašyti jau kita karta”, – prikelti Alytaus pašonėje esantį gamtos prieglobstį norėtų N.Jauneika.
31-erių metų verslininkas įvairiapusės patirties sėmėsi Danijoje ir Amerikoje, mokslus baigė Vilniuje. „Noriu pokyčių. Noriu, kad upės Alytuje pradėtų tekėti”, – pokalbį užbaigia judėjimo „Alytaus piliečiai” narys.
„Alytaus naujienos”
Politinė reklama. Apmokėta iš Visuomeninio rinkimų komiteto „Alytaus piliečiai” sąskaitos Užs. Nr.033