Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje bus atidaryta tarptautinė fotografijų paroda „Sergejus Paradžanovas – gyvenimas tarsi filmas“, skirta kino režisieriaus S. Paradžanovo (1924–1990) devyniasdešimtmečiui. Renginyje dalyvaus Armėnijos ambasados Lietuvoje kultūros atašė Gajane Mokatcyan. Bibliotekos salėje bus rodomas ir Sergejaus Paradžanovo vaidybinis filmas „Granatų spalva“
Tarptautinę fotografijų parodą „Sergejus Paradžanovas – gyvenimas tarsi filmas“ alytiškiams pristato Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, bendradarbiaudamas su valstybiniu Sergejaus Paradžanovo muziejumi, veikiančiu Jerevane (Armėnija). Ekspozicijoje – Tbilisio armėnų šeimos, kurioje gimė S.Pardžanovas, nuotraukos; jo mokyklos, studijų Sąjunginiame kinematografijos institute Maskvoje fotografijos. Atskiro dėmesio verti kadrai, įamžinę tragiškai žuvusią S.Pardžanovo žmoną totorę Nigyar, antrąją žmoną ukrainietę Svetlaną Ščerbačiuk, ypatingą vaidmenį S.Paradžanovo gyvenime suvaidinusią poetę, bohemos „liūtę“, Vladimiro Majakovskio mūzą Lili Brik. Tai ji per savo seserį, ištekėjusią už garsaus prancūzų rašytojo, Gonkūrų akademijos nario, komunistų partijos veikėjo Lui Aragono, tarpininkavo, kad prancūzas asmeniškai kreptųsį į Sovietų sąjungos komunistų partijos CK generalinį sekretorių Leonidą Brežnevą su prašymu išlaisvinti apšmeižtą, be kaltės nuteistą S.Paradžanovą (po to kreipimosi S.Paradžanovui, garsėjusiam nepatogiu charakteriu, žaismingom, o kartais ir labai aštriomis provokacijomis, penkerių metų kalinimas buvo sutrumpintas metais.) Įdomu tyrinėti fotografijas, užfiksavusias S.Paradžanovą filmavimo aikštelėje, bendraujantį su bičiuliais ir kolegomis – italų aktoriumi Marčelo Mastrojaniu, rusų režiseriumi Andrejumi Tarkovskiu ar parodos atidaryme… lageryje, kur jis skatino „zekus“ rašyti scenarijus, mokė dailės, rengė jų kūrybos parodas… Ekspozicija dovanoja ir netikėtą žinią apie S.Paradžanovo ir garsiojo mūsų grafiko Stasio Krasausko draugystę; ją liudija S.Krasausko S.Praradžanovui dovanotas darbas su dedikacija.
S.Paradžanovas pasaulio kino istorijoje vertinamas kaip vienas iš dešimties iškiliausių menininkų, kūrusių savita, tik jam būdinga kino kalba. S.Paradžanovas paliko ryškų pėdsaką trijų valstybių – Ukrainos, Armėnijos, Gruzijos – kino istorijoje. Ukrainoje, A.Dovženkos kino studijoje, jis sukūrė filmą „Užmirštų protėvių šešėliai“ (1964 m.), kuris ženklina poetinio kino pradžią Ukrainos kinematografe, pelnė daugybę apdovanojimų tarptautiniuose festivaliuose. Bene garsiausias S.Paradžanovo filmas „Granato spalva (Sajat Nova)“, sukurtas „Armėnfilme“ (1968 m.); pasakoja apie viduramžių Kaukazo tautų dainių Sajat Nova. Filmai „Legenda apie Suramo tvirtovę“ (1984 m.) ir „Ašik Kerib“ (1988 m.) – „Gruzijafilmo“ aukso fondas. Paskutinį savo filmą – „Ašik Kerib“, turėjusį įtakos Azerbaidžano, Irako, Irano, kitų šio rytų regiono valstybių kinematografui, S.Paradžanovas pristatė Venecijos festivalyje sakydamas, kad jį skiria bičiulio A. Tarkovskio atminimui.
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus informacija
Gruodžio 2 d., antradienį, 17 val.
Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) –
tarptautinė fotografijų paroda „Sergejus Paradžanovas – gyvenimas tarsi filmas“, skirta kino režisieriaus S. Paradžanovo (1924–1990) devyniasdešimtmečiui.
17.30 val. bibliotekos salėje –
S. Paradžanovo vaidybinis filmas „Granatų spalva“.