Valstybės kontrolė, Lietuvos savivaldybėse atlikusi valstybės lėšų ir turto valdymo teisėtumo vertinimą, Alytaus miesto savivaldybę išskyrė kaip vieną iš nedaugelio, kurios finansai gerai tvarkomi, savivaldybė tinkamai apskaito ir tvarko pinigines lėšas. Valstybė kontrolei atlikus visų šešiasdešimties šalies savivaldybių 2013 metų veiklos finansinį auditą, Alytaus miesto savivaldybė pateko tarp dvylikos savivaldybių, kurių finansinėse ataskaitose nenustatyta reikšmingų netikslumų.
Kontrolieriai nustatė, kad savivaldybės administracija tinkamai tvarkosi su finansiniais dokumentais, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais, kurie numato lėšų bei buhalterinės apskaitos tinkamą tvarkymą. Valstybės kontrolieriai Alytaus miesto savivaldybei neturėjo jokių pretenzijų dėl konsoliduotojų finansinių ataskaitų rinkinio teisingumo.
Alytaus miesto savivaldybė niekada neperžengė jai nustatyto skolinimosi limito ribos. Šiais metais savivaldybė taip pat nėra viršijusi skolinimosi limito. Praėjusiais metais Alytaus miesto savivaldybei nuo biudžeto pajamų buvo nustatytas 75 procentų skolinimosi limitas.
„2013 metais mes buvome pasiekę tik 63 procentus skolinimosi limito. Palyginimui galiu pasakyti, kad kai kurios kaimyninės savivaldybės buvo priartėjusios gerokai arčiau to limito, o viena jų limitą netgi viršijo“, – sakė Alytaus miesto savivaldybės administracijos strateginio planavimo ir finansų skyriaus vedėjas Antanas Butkevičius. Jis kategoriškai paneigė jokio pagrindo neturinčias kalbas apie praskolintą savivaldybę, primindamas, kad Alytaus miesto savivaldybė iki metų pabaigos dar gali pasiskolinti daugiau kaip 10 milijonų litų.
„Kadangi paskolos grąžinamos kiekvieną mėnesį, tai ir tas limitas kažkiek nuolat svyruoja. Mat grąžinus dalį paskolos, atsiranda galimybė tam tikrą pinigų dalį vėl skolintis“, – kalbėjo A. Butkevičius.
Valstybės kontrolieriai savo išvadoje pažymėjo, jog Alytaus miesto savivaldybė skolinasi labai atsakingai – paskolos dažniausiai imamos tik prisidedant prie ES finansuojamų projektų. Tuo tarpu Lietuvoje yra savivaldybių, kurios paskolų lėšas skiria ne investiciniams projektams finansuoti, bet jas panaudoja remonto darbams ar įvairioms paslaugoms apmokėti.
Kontrolieriai konstatuoja, kad net vienuolikoje savivaldybių 2014 metais įsiskolinimai už prekes ir paslaugas didėja, todėl yra rizika, kad Valstybės ir savivaldybių biudžeto įstatyme numatyta nuostata dešimčia procentų sumažinti įsiskolinimus už prekes ir paslaugas nebus įvykdyta. Alytaus miesto savivaldybės šiame sąraše nėra.
Kontrolieriai tikrindami savivaldybes pastebėjo, kad kai kuriais atvejais savivaldybėms pavaldžios įstaigos prisiėmė skolinius įsipareigojimus, kurių pagal Biudžeto sandaros įstatymą negalėjo prisiimti.
„Tokia yra kontrolierių pozicija, tačiau įsipareigojimas sumokėti skolas už gautas paslaugas gerokai skiriasi nuo įsipareigojimo apmokėti būsimas išlaidas dėl lizingo sutarčių ar tam tikrų projektų įgyvendinimo“, – kalbėdamas apie išvadoje išdėstytus priekaištus dėl to, kad 14 savivaldybės įstaigų 2013 metais buvo pasirašiusios vekselius dėl įsiskolinimų šilumos tiekėjams grąžinimo, sakė A. Butkevičius.
Rotušės atstovų teigimu, niekas neprisiėmė jokių skolinantis numatytų įsipareigojimų. Jokių lėšų, biudžetinėms įstaigoms pasirašant vekselius su UAB „Litesko“, nebuvo pasiskolinta, tik buvo pasirašytas įsipareigojimas per numatytus terminus sumokėti skolą už pateiktą ir sunaudotą šilumos energiją. Artimiausiu metu bus kreipiamasi į Vyriausybės įgaliotas institucijas dėl šios dviprasmybės išaiškinimo.
„Savivaldybės supratimu, sąvokos pasiskolinti ir įsipareigojimas sumokėti už suteiktas paslaugas turi absoliučiai skirtingą prasmę, todėl mes sieksime konkretaus šių sąvokų išaiškinimo, kad ir toliau savivaldybės institucijos savo įsiskolinimų, jeigu tokių atsiranda, problemas galėtų spręsti savarankiškai.
Teisės aktai konkrečiai neapibrėžia skolinių įsipareigojimų termino, todėl kyla diskusijos, ką galima laikyti skola. Valstybės skolos įstatymas paaiškina, kokie sandoriai priskiriami paskolų, finansinės nuomos (lizingo) sutartims ir kitiems įsipareigojamiesiems skolos dokumentams, tačiau įstatyme nėra pateiktas kitų įsipareigojamų skolos dokumentų baigtinis sąrašas ir toks apibrėžimas labiau orientuotas į valstybės vardu sudaromus skolos dokumentus.
Valstybės skolos įstatyme nurodoma, kad kitais įsipareigojamaisiais skolos dokumentais yra laikomi dokumentai, kuriais patvirtinamas skolinantis prisiimtas įsipareigojimas (neapimantis įsipareigojimų, prisiimamų išplatinant Vyriausybės vertybinius popierius, pasirašant paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, suteikiant valstybės garantijas) grąžinti dokumentuose nurodytą pinigų sumą šiuose dokumentuose sutartomis (nustatytomis) sąlygomis (komerciniai popieriai, paprastieji ir įsakomieji vekseliai, depozitų sertifikatai ir pan.).
skolos išieškojimas iš fizinio asmens
Susijęstraipsniai
