Miškininko dieną besirengiantys minėti Lietuvos miškų urėdai kol kas neatskleidžia staigmenos, ruošiamos kartu su dokumentinių filmų festivalio „Nepatogus kinas“ organizatoriais. Šiemet lapkričio 4 – 6 d. į Alytaus miesto teatrą sugrįžtantis festivalis „Nepatogus kinas“ rengia išskirtinę programą, kurioje be kitų filmų vietą ras ir įspūdingiausi praėjusių metų filmai apie miškus.
Per aštuonerius festivalio gyvavimo metus žiūrovai ypač pamėgo tradicine tapusią „Žaliąją programą“, kuri kiekvienais metais skiriama kažkuriam aplinkosauginiam aspektui. Šiemet aplinkosauginių festivalio filmų rubrikoje bus parodyti ne vieną tarpautinį prizą pelnę praėjusių metų pasaulio dokumentiniai filmai apie miškus.
„Būtent tokiu kampu programą pakreipėme todėl, kad pavyko susitarti dėl keletos labai įspūdingų filmų. Vien ko vertas filmas „Miško daina“ (angl. Song from the forest), praėjusių metų prestižiniame Amsterdamo dokumentinių filmų festivalyje pelnęs vieną pagrindinių prizų“, – teigia festivalio direktorius Gediminas Andriukaitis. Pasak jo, „Žaliosios progamos” filmai iš skirtingų kampų pažvelgs į žmogaus ir miško harmoningo sugyvenimo svarbą, miško reikšmę individo ir bendruomenių gyvenime, individualias ir kolektyvines pastangas saugojant ir puoselėjant miškus.
Pasak G. Andriukaičio, festivalio organizatoriai ypač dėkingi šių metų „Žaliosios programos“ draugams – generalinei miškų urėdijai ir mažesniųjų miestų miškų urėdijoms. Būtent Alytaus apskrities (Veisiejų, Varėnos, Druskininkų, Valkininkų) ir Prienų miškų urėdijos dėka įspūdinga dokumentika pasieks Alytaus žiūrovus. „Kreipėmės į generalinę miškų urėdiją ir šalies miškų urėdijas pristatydami festivalio idėją bei šių metų „Žaliosios programos“ temą ir sulaukėme entuziastingo palaikymo.
Valstybinių miškų pareigūnai puikiai supranta miško svarbą kiekvienam Lietuvos gyventojui, kasdien susiduria su aplinkosaugos klausimais, todėl mūsų noras supažindinti festivalio žiūrovus su miškų gamtos išsaugojimo aktualijomis buvo sutiktas labai palankiai“, – džiaugėsi „Žaliosios programos“ draugų palaikymu G. Andriukaitis.
Patys Alytaus apskrities miškų urėdijų atstovai teigia, kad jiems kalbėti apie miškus labai svarbu, bet tuo pačiu ir sudėtinga, nes urėdijų veikla itin plati. Miškų urėdijų veikla apima miško ekosistemų ir biologinės įvairovės išsaugojimą bei puoselėjimą, rekreacinės miško aplinkos formavimą, valstybinių miškų tvarkymą ir saugijomą, racionalų miškų išteklių naudojimo užtikrinimą, miškų produktyvumo didinimą ir nenutrūkstamą medienos tiekimą.
Valstybinių miškų pareigūnai tikisi, kad „Nepatogaus kino“ „Žalioji programa“, pristatanti festivalio žiūrovams įvairias miškosaugos problemas gvildenančius filmus, įkvėps žiūrovus kitaip pažvelgti į miško svarbą žmogui.
Be edukacinės veiklos Alytaus apskrities miškų urėdijos ateičiai nusimatę nemažai kitų planų. Druskininkų miškų urėdijos miškininkai didelį dėmesį skiria sanitarinei miškų apsaugai. Kasmet miškininkai iškelia apie 120 inkilų, taiso ir atnaujina senus, aptveria skruzdėlynus, atrenka ir paženklina uoksinius medžius, aptveria želdinius arba tepa repelentais, siedami juos apsaugoti nuo elninių žvėrių pažeidimų.
Veisiejų miškų urėdija kovai su miškų pažeidėjais bei brakonieriais ruošia reidus. Prienų miškų urėdija Žvėrinčiaus miške planuoja įkurti botaninį pažintinį taką, kur bus galima susipažinti su saugomais augalais, augančiais augavietėse, panašiose į natūralias. Tuo tarpu Varėnos miškų urėdijos prioritetas – žaliavos iš miško kirtimo atliekų gamybos apimčių vykdymas. Miškų urėdai teigia, kad jų darbas – tai gyvenimo būdas, nes rūpestis gamta reikalauja neskaičiuojamų žmogiškųjų resursų.